Aklumą gydytojai pirmą kartą pradeda apgauti technologija: Europoje patvirtintas implantas, leidžiantis vėl skaityti

Žmogui, kuris praranda centrinį regėjimą, pasaulis neišnyksta iš karto. Jis gali dar matyti šviesą, judesį, kambario kontūrus, žmogaus siluetą. Bet dingsta tai, kas kasdienybėje skaudžiausia: veidas priešais, raidės knygoje, telefono ekranas, sąskaitos tekstas, laikrodžio skaičiai, vaisto pavadinimas ant dėžutės. Žmogus lyg ir mato, bet nebegali daryti to, kas anksčiau atrodė savaime suprantama.

Būtent tokiems pacientams Europoje atsirado nauja viltis. Patvirtintas naudoti PRIMA tinklainės implantas – mažytis prietaisas, kuris kartu su specialiais akiniais gali iš dalies atkurti centrinį regėjimą žmonėms, sergantiems geografine atrofija. Tai pažengusi sausosios su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos forma, kai pažeidžiama tinklainės sritis, atsakinga už smulkias detales ir skaitymą.

Ši naujiena svarbi todėl, kad iki šiol tokios būklės gydymas buvo labai ribotas. Esami vaistai gali sulėtinti ligos progresavimą, bet negali sugrąžinti jau prarasto regėjimo. PRIMA nėra stebuklingas „naujas akis“ suteikiantis sprendimas, tačiau pirmą kartą pacientams atsiranda galimybė susigrąžinti dalį funkcijos, kuri daugeliui reiškia nepriklausomybę – gebėjimą skaityti.

Kai žmogus vėl pamato raides

Šio implanto istorija labiausiai jaudina ne dėl technologinių terminų, o dėl labai paprastų dalykų. Pacientams, kurie jau buvo netekę centrinio regėjimo, po implantavimo ir mokymų pavyko skaityti raides, skaičius bei žodžius. Klinikiniame tyrime, paskelbtame „New England Journal of Medicine“, dalyvavo 38 žmonės, sergantys geografine atrofija dėl amžinės geltonosios dėmės degeneracijos. Tarp 32 dalyvių, kurie baigė 12 mėnesių stebėjimą, 26 žmonėms, arba 81 %, nustatytas kliniškai reikšmingas regėjimo aštrumo pagerėjimas.

Tai nereiškia, kad žmogus staiga pradeda matyti kaip jaunystėje. Regėjimas išlieka kitoks, ribotas, dažniausiai juodai baltas ir priklausomas nuo specialių akinių. Tačiau pacientui, kuris nebegalėjo skaityti, net galimybė vėl atpažinti raides gali būti milžiniškas pokytis.

Įsivaizduokite žmogų, kuris daugelį metų negalėjo pats perskaityti laiško, parduotuvės etiketės ar trumpos žinutės. Ir staiga, po operacijos, treniruočių ir prisitaikymo, jis vėl pradeda skirti simbolius. Tai nėra tik medicininis rodiklis lentelėje. Tai grįžtantis savarankiškumo jausmas.

Kaip veikia mažytis implantas po tinklaine

PRIMA implantas yra labai mažas – maždaug kelių milimetrų dydžio lustas, įdedamas po tinklaine. Vien jo nepakanka. Sistema veikia kartu su specialiais akiniais, kuriuose yra kamera. Akiniai fiksuoja vaizdą, jį apdoroja ir perduoda į implantą artimosios infraraudonosios šviesos impulsais. Šios šviesos žmogaus akis įprastai nemato, todėl ji netrikdo likusio natūralaus regėjimo.

Implantas šiuos signalus paverčia elektriniais impulsais ir stimuliuoja tinklainės ląsteles, kurios dar gali perduoti informaciją smegenims. Kitaip tariant, sistema bando apeiti pažeistas regėjimo grandinės dalis ir sukurti naują kelią vaizdui perduoti.

Tai skamba kaip mokslinė fantastika, bet principas labai aiškus: akiniai pamato, kompiuteris apdoroja, implantas stimuliuoja, o smegenys mokosi suprasti naujo tipo signalą. Dėl to pacientui reikia ne tik operacijos, bet ir mokymų. Žmogus turi išmokti naudotis akiniais, nukreipti žvilgsnį, galvą, suprasti, kaip naujas vaizdas „atsiranda“ jo regėjime.

Kodėl tai ypač svarbu vyresniems žmonėms

Geografinė atrofija dažniausiai susijusi su amžine geltonosios dėmės degeneracija. Tai viena skaudžiausių regėjimo ligų vyresniame amžiuje, nes žmogus gali dar orientuotis erdvėje, bet praranda galimybę aiškiai matyti tai, į ką žiūri tiesiai.

Būtent centrinis regėjimas leidžia skaityti, atpažinti veidus, matyti smulkias detales, žiūrėti į telefono ekraną, rašyti, siūti, gaminti pagal receptą ar savarankiškai tvarkyti dokumentus. Kai jis dingsta, žmogus tampa priklausomas nuo kitų net labai paprastose situacijose.

Todėl PRIMA reikšmė nėra vien medicininė. Ji labai žmogiška. Vyresniam žmogui galimybė vėl perskaityti kelis žodžius ar skaičius gali reikšti, kad jis ne visada turės prašyti pagalbos. Kad galės pats perskaityti vaistų pavadinimą. Kad galės atpažinti tekstą telefone. Kad galės bent dalį savo kasdienybės susigrąžinti į savo rankas.

Tai ne stebuklas, o pirmas labai rimtas žingsnis

Svarbu neperlenkti lazdos. PRIMA implantas neatkuria įprasto, pilno, spalvoto regėjimo. Tai nėra sprendimas visoms aklumo formoms. Jis skirtas konkrečiai pacientų grupei – žmonėms, kurių centrinis regėjimas prarastas dėl geografinės atrofijos, bet kitos regos sistemos dalys dar gali priimti ir perduoti signalą.

Be to, tyrimuose fiksuota ir šalutinių reiškinių. „New England Journal of Medicine“ publikacijoje nurodoma, kad rimti nepageidaujami reiškiniai daugiausia buvo susiję su operacija, dauguma jų pasireiškė per pirmus du mėnesius po procedūros, o didelė dalis vėliau išnyko.

Tai reiškia, kad ši technologija nėra paprastas prietaisas, kurį žmogus užsideda kaip akinius ir iš karto mato. Reikia operacijos, gydytojų atrankos, reabilitacijos, mokymų ir ilgalaikio stebėjimo. Tačiau pats faktas, kad tokia sistema jau peržengė klinikinių tyrimų ribą ir gavo leidimą komerciniam naudojimui Europoje, yra labai didelis žingsnis.

Europoje prasideda naujas etapas

PRIMA gavo CE ženklą pagal Europos medicinos prietaisų reglamentą, o tai leidžia pradėti komercinį šios sistemos taikymą Europos šalyse. Bendrovė „Science Corporation“ skelbia, kad pirmosios komercinės implantacijos turėtų prasidėti Vokietijoje, taip pat ruošiamos klinikinės vietos ir kompensavimo procesai kitose šalyse.

Tai dar nereiškia, kad kiekvienas pacientas rytoj galės gauti implantą. Reikės atrankos, specialistų, finansavimo, sveikatos sistemų sprendimų ir daugiau ilgalaikių duomenų. Tačiau iki šiol tokios naujienos dažnai skambėdavo kaip pažadai ateičiai. Dabar jos persikelia į realią medicinos praktiką.

JAV ši sistema dar nėra įprastai patvirtinta plačiam naudojimui, tačiau jai suteikti specialūs FDA statusai, galintys padėti greitesniam vertinimui. Tai rodo, kad technologija sulaukia rimto reguliuotojų dėmesio ir už Europos ribų.

Kodėl ši naujiena tokia stipri

Regėjimas yra viena tų žmogaus funkcijų, kurios vertę dažnai suprantame tik tada, kai ji ima silpti. Kol matome, atrodo normalu perskaityti žinutę, atpažinti artimo žmogaus veidą, pažiūrėti į nuotrauką, rasti kainą lentynoje. Kai to nelieka, pasaulis tampa ne tik tamsesnis, bet ir siauresnis.

PRIMA implantas negrąžina seno pasaulio visu grožiu, bet jis gali atverti langą ten, kur iki šiol buvo tik uždarytos durys. Galbūt žmogus nematys taip, kaip anksčiau, bet jei jis vėl gali skaityti raides ar skaičius, tai jau keičia kasdienybę.

Todėl ši technologija nėra tik dar vienas medicinos prietaisas. Tai ženklas, kad regėjimo praradimas, kuris ilgą laiką atrodė negrįžtamas, kai kuriais atvejais gali būti bent iš dalies apeinamas. Ne vaistais, ne akiniais, ne pažadu „gal kada nors“, o mažu implantu, kamera ir smegenų gebėjimu išmokti naują signalą.

Aklumas nebėra toks galutinis, kaip atrodė

Ilgą laiką pacientams, sergantiems pažengusia sausąja geltonosios dėmės degeneracija, tekdavo susitaikyti su labai ribotomis galimybėmis. Gydytojai galėjo stebėti ligą, bandyti sulėtinti jos eigą, padėti prisitaikyti, bet prarasto centrinio regėjimo grąžinti negalėjo.

Dabar atsiranda pirmas realus kelias bent daliai pacientų atkurti funkcinį regėjimą. Ne tobulą. Ne visiems. Ne be rizikos. Bet pakankamą, kad kai kurie žmonės vėl galėtų daryti tai, ko labiausiai ilgėjosi – skaityti.

Ir būtent dėl to ši naujiena tokia stipri. Ji nėra apie technologiją dėl technologijos. Ji apie žmogų, kuris galbūt vėl pamatys žodį puslapyje, skaičių ekrane ar artimo žmogaus veido bruožą. Medicinoje kartais net maža regėjimo dalis gali reikšti labai didelį gyvenimo sugrįžimą.