Kol algų augimas Baltijos šalyse akivaizdžiai lėtėja, Estijoje vis daugiau žmonių renkasi ne laukti geresnių laikų, o patys juos susikurti. Naujausi darbo rinkos duomenys rodo ryškią tendenciją: papildomas darbas estams nebėra tik smulki pagalba sąskaitoms apmokėti – kai kuriems jis tapo rimtu pajamų šaltiniu, siekiančiu ir viršijančiu 5000 eurų per metus.
Tai atskleidė CVKeskus.ee kartu su Palgainfo Agentuur atlikta apklausa, apie kurią pranešė Estijos dienraštis Postimees. Tyrime dalyvavo daugiau nei 4500 darbuotojų ir darbo ieškančiųjų, o rezultatai parodė, kad papildomas darbas Estijoje jau tapo masiniu reiškiniu.
Per pastaruosius 12 mėnesių net 30 procentų respondentų nurodė dirbę antrą darbą arba teikę paslaugas šalia pagrindinės veiklos. Beveik pusė jų – 49 procentai – dirbo savarankiškai ne visą darbo dieną, o dar 34 procentai papildomas pajamas generavo savo arba artimųjų įmonėse. Pasak CVKeskus.ee rinkodaros vadovo Henri Auvertso, pagrindinis motyvas čia akivaizdus: 84 procentai papildomą darbą renkasi dėl pinigų. Vis dėlto daliai darbuotojų tai tapo ir savotiška psichologine išeitimi – 34 procentai mini norą „atsikvėpti“ nuo pagrindinio darbo, o 24 procentai papildomą veiklą sieja su mokymusi ir profesiniu tobulėjimu.
Kur slypi didieji pinigai
Nors bendras vaizdas rodo augantį aktyvumą, realios pajamos pasiskirsto labai netolygiai. Kadri Sīdere, Darbo užmokesčio informacijos agentūros vadovė, atvirai pripažįsta: daugumai papildomas darbas tebėra kuklus priedas. Net 55 procentai ne visą darbo laiką dirbusių žmonių per metus uždirbo mažiau nei 1000 eurų grynojo atlyginimo.
Tačiau kita statistikos pusė atrodo gerokai įspūdingiau. 27 procentai papildomai uždirbo nuo 1001 iki 5000 eurų, o 9 procentai – daugiau nei 5000 eurų. Būtent ši grupė ir kelia didžiausią susidomėjimą, nes parodo, jog šalutinis darbas tam tikrose srityse gali tapti rimtu finansiniu svertu.
Didžiausias pajamas dažniausiai susirenka IT specialistai ir profesionalūs konsultantai – programinės įrangos kūrėjai, interneto svetainių vystytojai, duomenų analitikai ir IT konsultantai. Ne mažiau pelningas pasirodė ir statybų sektorius, ypač techniniai darbai, elektros instaliacija, automatikos sprendimai bei renovacija.
Papildomas darbas – jau ne niša
Be IT ir statybų, estai dažnai renkasi švietimo ir mokymo veiklas: privačias pamokas, įvairių lygių kursus ar suaugusiųjų švietimą. Taip pat populiarios apskaitos, finansinės ir administracinės paslaugos, platformų ekonomika – kurjerių ir taksi darbas – bei kūrybinės, rinkodaros, medicinos, socialinės ir nekilnojamojo turto sritys.
Svarbu ir tai, kad daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų – net 68 procentai – nurodė esantys atviri papildomo darbo paieškai ateityje. Tai signalas, kad tendencija dar tik įsibėgėja, o antras darbas Estijoje pamažu tampa ne išimtimi, o norma.
Apklausą organizavo CVKeskus.ee ir Palgainfo Agentuur, o jos partneriais tapo modernias darbo praktikas propaguojanti Elisa Eesti bei Tartu universitetas. Rezultatai leidžia daryti vieną aiškią išvadą: kol algų augimas stringa, estai nelaukia malonės iš darbdavių – jie patys susikuria papildomą atlyginimą. Ir kai kuriems jis jau seniai peržengė simbolinę ribą.
Šaltinis: https://nra.lv/pasaule/513358-igauni-pelna-tukstosus-ar-blakusdarbibu.htm
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
