Ar atsakinėjate į nepažįstamų žmonių SMS žinutes? Tuomet jūsų mobiliojo telefono numeris sukčiams jau yra vertingesnis

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo visiškai nekalta situacija. Į telefoną ateina SMS iš nepažįstamo numerio: „Labas, ar dar susitinkam šiandien?“ arba „Sveiki, čia dėl siuntos.“ Jūs suprantate, kad kažkas suklydo, ir mandagiai atrašote: „Ne tas numeris.“ Atrodytų, normalus žmogiškas elgesys. Juk nemandagu ignoruoti, jei žmogus galbūt tikrai supainiojo kontaktą.

Bet būtent čia ir prasideda nemaloniausia dalis. Sukčiams toks jūsų mandagumas gali būti ne gražus gestas, o signalas: numeris gyvas, žmogus skaito žinutes, reaguoja ir yra pasiruošęs įsitraukti į pokalbį. Kitaip tariant, jūsų numeris per kelias sekundes iš beveik beverčio įrašo sąraše gali tapti daug brangesniu taikiniu.

Saugumo bendrovės „Malwarebytes“ analizėje nurodoma, kad nepatvirtintas mobiliojo telefono numeris pogrindinėse rinkose gali kainuoti vos 1–5 centus. Tačiau numeris, iš kurio kažkas atsakė į žinutę, jau gali būti vertinamas nuo 50 centų iki 2 JAV dolerių. Skirtumas milžiniškas – vienas atsakymas gali padidinti numerio vertę iki 4000 procentų.

Vienas „ne tas numeris“ gali jus pakelti sukčių sąraše

Sukčiams svarbiausia ne tai, ką jūs tiksliai parašėte. Jiems svarbu, kad apskritai sureagavote. Net trumpas atsakymas „neteisingas numeris“, „kas čia?“ ar „nedomina“ patvirtina kelis dalykus vienu metu: numeris aktyvus, žinutės pasiekia žmogų, o žmogus yra linkęs atsakyti.

Toks numeris jiems tampa gerokai įdomesnis. Kodėl? Nes masiniuose sukčių sąrašuose pilna negyvų, senų, išjungtų ar neaktyvių numerių. Siųsti žinutes visiems iš eilės pigu, bet tikrai pelningi tampa tie kontaktai, kurie rodo gyvybės ženklus. Atsakėte – vadinasi, jus galima bandyti toliau.

Ir čia prasideda ne vienkartinis žaidimas. Numeris gali keliauti į kitą sąrašą, būti parduotas brangiau, papildytas papildoma informacija arba perduotas kitai schemai. Šiandien „neteisingas numeris“, rytoj – netikra siunta, po savaitės – investicijų pasiūlymas, dar vėliau – žinutė per „WhatsApp“ su draugišku tonu ir labai gražia istorija.

Sukčiai nebešaudo aklai – jie rūšiuoja žmones

Anksčiau daugelis įsivaizdavo sukčius kaip pavienius veikėjus, kurie sėdi prie kompiuterio ir rankiniu būdu siunčia žinutes šimtams žmonių. Dabar viskas daug šalčiau ir pramoniškiau. Numeriai rūšiuojami, vertinami, parduodami, jungiami su kitais duomenimis.

Jeigu prie numerio pridedamas vardas, darbovietė, pajamų įvertinimas ar kiti asmeniniai duomenys, jo kaina kyla dar labiau. O vadinamieji „karšti“ taikiniai – žmonės, kurie jau įsitraukė, atrodo vieniši, pažeidžiami ar lengviau paveikiami – gali būti verti dar daugiau. Sukčiams tai nebe numeris. Tai potencialus uždarbis.

Būtent todėl atsakymas į nepažįstamą SMS nėra toks nekaltas, kaip atrodo. Jūs galvojate, kad užbaigiate pokalbį. Sukčių sistemoje jūs jį pradedate.

Mandagumas čia gali atsisukti prieš jus

Labiausiai erzina tai, kad ši taisyklė prieštarauja normaliam auklėjimui. Mes įpratę atsakyti žmonėms. Jei kas nors suklydo numerį, norisi pasakyti. Jei parašė „ar čia Jonas?“, norisi mandagiai atrašyti, kad ne. Bet sukčių pasaulyje mandagumas yra silpna vieta.

Jiems nereikia, kad iš karto patikėtumėte melu. Jiems reikia tik pirmo kabliuko. Pirmas atsakymas leidžia suprasti, kad nesate visiškai abejingi. Tada galima bandyti kitą taktiką: atsiprašyti, pradėti pokalbį, apsimesti draugišku žmogumi, pamažu kurti pasitikėjimą.

Taip dažnai prasideda vadinamosios „neteisingo numerio“ apgaulės. Iš pradžių žinutė atrodo kaip klaida. Tada pašnekovas atsiprašo. Tada lyg tarp kitko pradeda bendrauti. Po kurio laiko atsiranda investicijos, kriptovaliutos, siuntos, paveldėjimas, meilės istorija ar kita schema. Žmogus net nepastebi, kaip nuo vieno mandagaus atsakymo pereinama prie daug rimtesnio spaudimo.

Skaičiai paaiškina, kodėl jie nesustoja

Iš šono gali atrodyti keista: juk dauguma žmonių nepatiki. Kodėl sukčiai vis tiek siunčia šimtus tūkstančių žinučių? Atsakymas paprastas – jiems užtenka labai mažo procento.

Pagal pateiktą modelį, 100 000 SMS kampanija sukčiams gali kainuoti mažiau nei 1000 JAV dolerių, o potenciali apyvarta gali viršyti 200 000 dolerių. Net jei atsako tik 15–20 procentų gavėjų, o pinigus galiausiai atsiunčia mažiau nei 1 procentas, schema vis tiek gali būti pelninga.

Čia ir slypi baisiausia logika. Jiems nereikia apgauti visų. Jiems nereikia net apgauti daugumos. Pakanka, kad iš didžiulio kiekio žmonių keli šimtai įsitrauktų, keliolika rimčiau patikėtų, o keli galiausiai pervestų pinigus. Visa kita – tik statistika.

Dirbtinis intelektas padaro sukčius dar pavojingesnius

Dar viena nemaloni naujiena – sukčių pokalbiai vis dažniau automatizuojami. Kalbos modeliai gali padėti tvarkyti tūkstančius pokalbių vienu metu, palaikyti įtikinamą toną, atsakyti greitai, keisti stilių pagal žmogaus reakciją ir atrinkti tuos, kurie atrodo lengviau paveikiami.

Tai reiškia, kad kitame gale nebūtinai sėdi vienas žmogus, kuris rašo jums rankomis. Gali būti sistema, kuri testuoja, ar jūs reaguojate. Ji mato, ar atrašėte, kaip greitai atrašėte, ar pykstate, ar klausiate, ar bandote aiškintis. Tada perspektyvesnis pokalbis gali būti perduotas tikram sukčiui.

Dėl to nereikia ginčytis su nepažįstamais numeriais, bandyti juos „pamokyti“, rašyti „žinau, kad tu sukčius“ ar siųsti piktų atsakymų. Net piktas atsakymas yra atsakymas. O sukčių sistemai tai vis tiek signalas: žmogus gyvas ir reaguoja.

Ką daryti, jei gaunate keistą SMS

Geriausia reakcija – jokios reakcijos. Jeigu SMS ateina iš nepažįstamo numerio ir joje yra įtartinas tekstas, keista nuoroda, prašymas patvirtinti siuntą, mokėjimą, paskyrą ar tiesiog neaiškus bandymas pradėti pokalbį, neatsakykite. Nei „kas čia?“, nei „ne tas numeris“, nei „nedomina“. Tiesiog ignoruokite, ištrinkite, užblokuokite.

Jei žinutė atrodo kaip iš banko, siuntų tarnybos, valstybės institucijos ar kitos rimtos įstaigos, vis tiek nespauskite nuorodos. Geriau patys atsidarykite oficialią programėlę arba svetainę, kurią žinote, o ne tą, kurią atsiuntė nepažįstamas numeris. Sukčiai būtent ir tikisi, kad žmogus skubės.

Taip pat verta susitvarkyti privatumo nustatymus „WhatsApp“, „Telegram“ ir kitose programėlėse. Telefono numeris neturėtų būti matomas visiems, jei to nereikia. Kuo mažiau informacijos apie jus gali matyti nepažįstami žmonės, tuo sunkiau jus įtraukti į asmeninę schemą.

Kodėl pavojingiausios atrodo paprastos žinutės

Žmonės dažnai labiau bijo akivaizdžių apgavysčių: „laimėjote milijoną“, „jūsų banko sąskaita užblokuota“, „skubiai perveskite pinigus“. Bet pavojingiausios kartais būna ne tokios žinutės. Pavojingiausios yra tos, kurios atrodo žmogiškai.

„Labas, ar dar susitinkam?“
„Atsiprašau, ar čia Laura?“
„Sveiki, ar gavote mano žinutę?“
„Čia dėl vakarykščio susitarimo.“

Tokia žinutė nežadina didelio pavojaus. Ji atrodo kaip klaida. Būtent todėl ranka pati tiesiasi atrašyti. Ir būtent todėl sukčiams ji naudinga. Jie nepuola iš karto. Jie tik tikrina, ar durys praviros.

Vienas atsakymas gali kainuoti daugiau, nei atrodo

Niekas nesako, kad po vieno atsakymo iš karto prarasite pinigus. Bet vienas atsakymas gali pakeisti jūsų numerio statusą sukčių akyse. Iš atsitiktinio numerio jis tampa patvirtintu. Iš pigaus įrašo – brangesniu kontaktu. Iš tylinčio žmogaus – tuo, kuris reaguoja.

Todėl taisyklė paprasta ir nemaloni: su nepažįstamomis SMS geriau būti nemandagiam nei naiviam. Neatsakyti nėra grubumas, kai kalbame apie galimą sukčiavimą. Tai savisauga.

Kitą kartą gavę keistą žinutę iš nepažįstamo numerio, nepradėkite aiškintis. Nesiteisinkite. Nerašykite „ne tas numeris“. Nespauskite nuorodų. Nežaiskite detektyvo. Tiesiog užblokuokite ir ištrinkite.

Sukčių pasaulyje net jūsų mandagus „atsiprašau“ gali būti parduotas kaip ženklas, kad verta bandyti dar kartą. O tai jau pakankama priežastis tylėti.