Sukčių skambučiai daugeliui lietuvių jau tapo kasdienybe. Vieną dieną skambina „banko saugumo specialistas“, kitą – „policijos pareigūnas“, trečią – „telekomunikacijų bendrovė“, „kurjeris“, „investavimo konsultantas“ arba neaiškus numeris, kuris vos atsiliepus padeda ragelį. Atrodo smulkmena, bet kai tokių skambučių sulauki kelis kartus per savaitę ar net per dieną, pradeda erzinti ir kelti nerimą.
Blogiausia tai, kad sukčiai tampa vis įtikinamesni. Jie moka kalbėti ramiai, spausti per baimę, skubinti, naudoti oficialiai skambančius žodžius, minėti bankus, policiją, VMI, „Sodrą“, siuntas, baudas ar tariamai įtartinas operacijas. Jie gali kalbėti lietuviškai, rusiškai, angliškai, o kartais net naudoti tikrus jūsų duomenų fragmentus: vardą, pavardę, miestą ar banko pavadinimą.
Todėl svarbiausia taisyklė labai paprasta: jei skambutis kelia bent mažiausią įtarimą, pokalbį reikia nutraukti. Ne aiškintis, ne ginčytis, ne bandyti „pergudrauti“, o tiesiog padėti ragelį.
Kodėl sukčių skambučiai tokie dažni
Ši problema nėra tik jūsų telefono numerio nelaimė. Nepageidaujami skambučiai tapo masiniu reiškiniu, nes sukčiams tai pigu ir patogu. Automatinės sistemos gali per trumpą laiką paskambinti tūkstančiams numerių. Vieni žmonės neatsilieps, kiti padės ragelį, bet keli patikės. Sukčiams to užtenka.
Kai kurie skambučiai būna visiškai tylūs. Atsiliepiate, o kitame gale nieko nėra. Po kelių sekundžių skambutis nutrūksta. Tai nebūtinai reiškia, kad kažkas jus „nulaužė“. Dažnai tai būna automatinio rinkimo sistema, kuri tikrina, ar numeris aktyvus, kada žmogus atsiliepia ir ar verta skambinti dar kartą.
Jeigu žmogus pakelia ragelį, sistema supranta: numeris gyvas. Vėliau jis gali patekti į kitus sąrašus, o skambučių padaugėti. Todėl kartais po vieno atsiliepimo į neaiškų numerį prasideda visa skambučių banga.
Ar įmanoma visam laikui atsikratyti šlamšto skambučių
Visiškai ir visam laikui – greičiausiai ne. Bent jau ne taip, kad niekada gyvenime nebesulauktumėte jokio įtartino skambučio. Telefono numeriai gali nutekėti iš senų duomenų bazių, skelbimų portalų, registracijų, apklausų, lojalumo programų ar tiesiog būti automatiškai sugeneruoti.
Tačiau galima labai smarkiai sumažinti tokių skambučių kiekį ir, dar svarbiau, sumažinti riziką apsigauti.
Tam reikia trijų dalykų: neatsiliepti į įtartinus numerius, naudoti telefono blokavimo funkcijas ir niekada telefonu neatskleisti jautrių duomenų.
Pirmoji taisyklė – neatsiliepti, jei numeris įtartinas
Jeigu skambina nežinomas numeris, ypač iš užsienio arba labai keistos numeracijos, nebūtina kelti ragelio. Jei tai svarbus skambutis, žmogus parašys SMS, paliks balso žinutę arba paskambins dar kartą iš aiškaus numerio.
Lietuvoje daugelis įstaigų, klinikų, kurjerių ar įmonių tikrai gali skambinti iš nežinomų numerių, todėl visiškai ignoruoti visų nepažįstamų skambučių ne visada patogu. Bet jei numeris atrodo keistai, skambutis kartojasi kelis kartus iš eilės, o jūs nieko nelaukiate, geriau neskubėti.
Galite paprastai palaukti. Jei po kelių minučių gaunate žinutę, kad jums skambino kurjeris ar gydymo įstaiga, tuomet perskambinsite. O jei nieko nėra – greičiausiai nieko svarbaus nepraleidote.
Jeigu atsiliepėte ir pajutote spaudimą – iškart padėkite ragelį
Sukčių skambučiai dažnai turi vieną bendrą bruožą: jie skubina. Jums sako, kad „dabar pat vyksta įtartinas pavedimas“, „jūsų sąskaita blokuojama“, „kažkas bando paimti paskolą jūsų vardu“, „reikia nedelsiant patvirtinti tapatybę“, „nepadėkite ragelio, nes prarasite pinigus“.
Tai klasikinis psichologinis spaudimas. Sukčiai nenori, kad jūs turėtumėte laiko pagalvoti, pasitarti su artimaisiais ar paskambinti į banką oficialiu numeriu. Jiems reikia, kad reaguotumėte iš baimės.
Tokioje situacijoje nereikia būti mandagiam. Nereikia aiškinti, kad neturite laiko. Nereikia klausti, iš kur jie gavo numerį. Tiesiog padėkite ragelį.
Tikras banko darbuotojas, policijos pareigūnas ar valstybinės įstaigos atstovas nereikalaus per pokalbį pasakyti prisijungimo duomenų, PIN kodų, kortelės CVC kodo ar patvirtinti veiksmų „Smart-ID“ programėlėje, kurių pats nepradėjote.
Niekada nesakykite „taip“, jei skambutis įtartinas
Internete dažnai gąsdinama, kad sukčiai gali įrašyti jūsų balsą, ypač žodį „taip“, ir panaudoti jį įvairiems veiksmams. Reikia pasakyti ramiai: vienas žodis savaime paprastai neatidaro banko sąskaitos ir neleidžia paimti paskolos. Tam reikia gerokai daugiau duomenų ir patvirtinimų.
Tačiau atsargumas vis tiek reikalingas. Jei skambutis prasideda klausimu „Ar girdite mane?“, „Ar čia jūs?“, „Ar sutinkate?“, „Patvirtinate?“ – geriau neįsitraukti. Ne todėl, kad vienas „taip“ stebuklingai viską sugadins, o todėl, kad toks pokalbis gali būti sukčių scenarijaus pradžia.
Geriausias atsakymas į įtartiną skambutį yra ne „taip“ ir ne „ne“, o pokalbio nutraukimas.
Nespauskite jokių klavišų, net jei prašo „atsisakyti skambučių“
Kartais automatinis balsas sako: „Jei nebenorite gauti skambučių, spauskite 1“ arba „Norėdami susisiekti su konsultantu, spauskite 2“. Skamba patogiai, bet to daryti nereikėtų.
Paspaudę klavišą galite tik patvirtinti, kad jūsų numeris aktyvus, o jūs reaguojate į automatinius skambučius. Tai gali paskatinti dar daugiau skambučių.
Jeigu skambutis neaiškus, nieko nespauskite. Nutraukite pokalbį ir užblokuokite numerį.
Blokuokite numerius, bet nesitikėkite stebuklo
Tiek „iPhone“, tiek „Android“ telefonuose galima užblokuoti konkretų numerį. Tai verta daryti. Jei numeris kartojasi, užblokavus jis jūsų nebeerzins.
Tačiau sukčiai dažnai naudoja daugybę skirtingų numerių arba juos keičia. Todėl vieno numerio blokavimas problemos neišspręs visam laikui. Šiandien užblokuosite vieną, rytoj paskambins iš kito.
Vis dėlto blokavimas naudingas. Jis mažina pasikartojančių skambučių skaičių ir padeda telefonui „mokytis“, kurie numeriai jums nepageidaujami.
Kaip nutildyti nežinomus skambučius „iPhone“ telefone
„iPhone“ telefonuose yra funkcija, leidžianti nutildyti skambučius iš nežinomų numerių. Tokie skambučiai nebeskambės garsiai, bet bus matomi paskutinių skambučių sąraše. Jei žmogus iš tikrųjų svarbus, galėsite perskambinti.
Tai patogu tiems, kurie dažnai sulaukia sukčių skambučių ir retai laukia skambučių iš naujų numerių. Tačiau yra minusas: galite praleisti kurjerio, gydytojo registratūros, autoserviso ar kitos įstaigos skambutį.
Todėl šią funkciją verta naudoti tada, kai tikrai žinote, kad tuo metu nelaukiate svarbių skambučių. Pavyzdžiui, vakare, savaitgalį ar laikotarpiu, kai sukčių skambučiai itin suaktyvėję.
Kaip elgtis su „Android“ telefonais
„Android“ telefonuose galimybės priklauso nuo gamintojo ir telefono modelio, bet daugelyje įrenginių yra šlamšto skambučių atpažinimo ir blokavimo funkcijos. Kai kurie telefonai automatiškai pažymi įtartinus numerius kaip galimą šlamštą.
Taip pat galima naudoti režimą „Netrukdyti“ ir leisti skambučius tik iš kontaktų. Tai labai veiksminga, jei norite ramybės, bet ne visada patogu kasdien, nes gali neprisiskambinti žmogus, kurio numerio dar neturite išsaugoję.
Geriausias variantas – susitvarkyti kontaktų sąrašą. Išsaugokite artimuosius, darbą, gydytoją, vaikų mokyklą, kurjerius ar kitas svarbias įstaigas. Tada nežinomus skambučius bus lengviau filtruoti.
Skambučių filtravimo programėlės: padeda, bet turi kainą
Yra įvairių programėlių, kurios atpažįsta šlamšto numerius ir įspėja prieš atsiliepiant. Kai kurios jų turi dideles vartotojų duomenų bazes, todėl gali parodyti, kad skambina reklamos numeris, skolų išieškotojas, sukčius ar telemarketingas.
Tokios programėlės gali būti naudingos, bet reikia suprasti ir kitą pusę. Kai kurios jų prašo prieigos prie skambučių istorijos ar kontaktų. Prieš diegdami verta paskaityti privatumo sąlygas ir nesirinkti pirmos pasitaikiusios programėlės vien todėl, kad ji žada „užblokuoti visus sukčius“.
Jeigu žmogui labai svarbus privatumas, geriau pradėti nuo telefono vidinių funkcijų, operatoriaus siūlomų paslaugų ir atsargesnio elgesio.
Pasidomėkite, ką siūlo jūsų mobiliojo ryšio operatorius
Lietuvoje mobiliojo ryšio operatoriai taip pat taiko įvairias apsaugos priemones nuo nepageidaujamų skambučių ir SMS. Kai kurios paslaugos įjungiamos automatiškai, kai kurias reikia aktyvuoti papildomai.
Verta prisijungti prie savo operatoriaus savitarnos arba paskambinti klientų aptarnavimo numeriu ir paklausti, ar galima įjungti šlamšto skambučių filtravimą, pavojingų SMS nuorodų blokavimą ar kitą apsaugą.
Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažniau tampa telefoninių sukčių taikiniais.
Neatskleiskite jokių banko duomenų
Svarbiausia taisyklė: telefonu niekada nesakykite savo banko prisijungimų, kortelės numerio, CVC kodo, „Smart-ID“ PIN1 ar PIN2, „Mobile-ID“ kodų, slaptažodžių ar SMS patvirtinimo kodų.
Jeigu skambinantysis sako, kad jis iš banko ir reikia „patvirtinti operaciją“, „atšaukti pavedimą“, „apsaugoti sąskaitą“ ar „pervesti pinigus į saugią sąskaitą“, tai beveik garantuotai sukčiavimas.
Bankas neprašo klientų pervesti pinigų į „saugią sąskaitą“. Bankas neprašo pasakyti PIN kodų. Bankas neprašo įdiegti nuotolinio valdymo programėlių, kad „specialistas galėtų padėti“.
Jeigu kyla abejonių, padėkite ragelį ir patys paskambinkite bankui numeriu, nurodytu oficialioje banko svetainėje arba ant kortelės. Ne tuo numeriu, kurį jums padiktavo skambinantysis.
Nepatvirtinkite „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“, jei pats nepradėjote veiksmo
Labai daug sukčiavimo atvejų sukasi aplink „Smart-ID“ ir „Mobile-ID“. Sukčius kalba telefonu, tuo pat metu bando prisijungti prie jūsų banko ar inicijuoti pavedimą, o jūs telefone gaunate prašymą patvirtinti veiksmą.
Jeigu pats nepradėjote prisijungimo ar mokėjimo, nieko netvirtinkite. Net jei skambinantysis sako, kad „reikia atšaukti sukčių operaciją“, „čia saugumo patikrinimas“ arba „spauskite, kad sustabdytume pavedimą“.
PIN2 kodas dažniausiai reiškia parašą arba mokėjimo patvirtinimą. Jei jį suvedate, galite patvirtinti veiksmą, kurio visai nenorėjote atlikti.
Jei gavote netikėtą „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ užklausą, nieko netvirtinkite, nutraukite pokalbį ir susisiekite su banku oficialiu kanalu.
Neįdiekite programėlių, kurias diktuoja skambinantysis
Dar vienas pavojingas scenarijus – sukčius prašo įdiegti programėlę „pagalbai“, „saugumo patikrai“ ar „telefono patikrinimui“. Dažnai tai būna nuotolinio valdymo programos, kurios leidžia kitam žmogui matyti jūsų ekraną arba net valdyti įrenginį.
Jeigu skambinantysis prašo įdiegti „AnyDesk“, „TeamViewer“, „RustDesk“ ar bet kokią kitą nuotolinės prieigos programėlę, tai labai rimtas pavojaus signalas.
Neįdiekite nieko pagal nepažįstamo žmogaus nurodymus. Net jei jis kalba įtikinamai ir prisistato banko, policijos ar IT specialistu.
Ką daryti, jei jau pasakėte duomenis arba patvirtinote veiksmą
Jeigu pokalbio metu pasakėte banko duomenis, suvedėte PIN kodus, patvirtinote „Smart-ID“ užklausą ar įdiegėte įtartiną programėlę, reikia veikti nedelsiant.
Pirmiausia skambinkite bankui ir prašykite blokuoti kortelę, prisijungimus ar sustabdyti operacijas. Kuo greičiau tai padarysite, tuo didesnė tikimybė sumažinti nuostolius.
Tada pakeiskite slaptažodžius, pašalinkite įtartinas programėles ir, jei reikia, kreipkitės į policiją. Jei telefone buvo įdiegta nuotolinio valdymo programa, geriau pasitarti su specialistu arba bent jau atjungti internetą, pašalinti programą ir patikrinti įrenginį.
Jei sukčiai gavo jūsų asmens duomenis, verta stebėti, ar jūsų vardu nebandoma sudaryti sutarčių, imti kreditų ar atlikti kitų veiksmų.
Ką pasakyti vyresniems artimiesiems
Sukčiai dažnai taikosi į vyresnius žmones, nes jie mandagesni, labiau linkę išklausyti ir dažnai bijo „padaryti kažką ne taip“. Todėl verta su tėvais, seneliais ar vyresniais giminaičiais aptarti paprastą taisyklę.
Jei skambina nepažįstamas žmogus ir kalba apie pinigus, banką, policiją, avariją, vaiką, anūką, skolą, laimėjimą, kompensaciją ar grėsmę sąskaitai – reikia padėti ragelį ir paskambinti artimam žmogui.
Galite net susitarti dėl šeimos taisyklės: jokių finansinių sprendimų telefonu be pasitarimo. Jeigu tikrai kas nors atsitiko, kelios minutės patikrinimui nepakenks. O jeigu tai sukčiai, tos kelios minutės išgelbės pinigus.
Ar verta kalbėtis su sukčiais, kad juos „pagautumėte“
Kai kurie žmonės mėgsta žaisti su sukčiais: apsimesti, kad patikėjo, užduoti klausimus, gaišinti jų laiką. Tai gali atrodyti smagu, bet paprastam žmogui to daryti nereikia.
Kuo ilgiau kalbatės, tuo daugiau informacijos apie save galite netyčia atskleisti. Sukčiai gali įrašyti pokalbį, suprasti jūsų amžių, kalbą, įpročius, šeimos padėtį, banką ar net tai, kada esate namuose.
Todėl saugiausia taktika – nekalbėti. Sukčius nugali ne tas, kuris su juo gudriai ginčijasi, o tas, kuris neįsitraukia.
Kaip sumažinti skambučių kiekį ilgainiui
Nerašykite savo telefono numerio viešai, jei nebūtina. Skelbimuose naudokite laikiną numerį arba platformos vidinę susirašinėjimo sistemą. Nežymėkite sutikimų gauti reklaminius pasiūlymus, jei jų tikrai nenorite. Atsargiai pildykite loterijas, apklausas ir „nemokamų dovanų“ formas. Ten, kur įmanoma, naudokite atskirą numerį registracijoms.
Taip pat reguliariai blokuokite įtartinus numerius ir praneškite apie juos kaip apie šlamštą. Kuo daugiau žmonių pažymi tokius numerius, tuo geriau veikia filtravimo sistemos.
Ką daryti, jei skambučiai nesiliauja
Jei skambučiai tampa labai intensyvūs, verta kreiptis į savo mobiliojo ryšio operatorių ir pasiteirauti dėl papildomų blokavimo galimybių. Taip pat galima apsvarstyti numerio keitimą, bet tai kraštutinis sprendimas, nes naujas numeris ilgainiui taip pat gali patekti į sąrašus.
Jeigu skambučiai yra grasinantys, susiję su šantažu, priekabiavimu ar konkrečiu bandymu išvilioti pinigus, verta kreiptis į policiją. Išsaugokite numerius, skambučių laiką, SMS žinutes, ekrano nuotraukas ir kitą informaciją.
Paprasta taisyklė, kuri apsaugo geriausiai
Sukčių skambučiai veikia todėl, kad žmogus išsigąsta ir ima skubėti. Todėl jūsų stipriausias ginklas – pauzė.
Jei skambutis kelia nerimą, sustokite. Nepatvirtinkite. Nesakykite kodų. Nespauskite nuorodų. Neįdiekite programėlių. Neperveskite pinigų. Padėkite ragelį ir patikrinkite informaciją patys.
Tikras bankas, policija, VMI ar kita įstaiga nedings, jei perskambinsite oficialiu numeriu. O sukčius kaip tik bijo, kad taip padarysite.
Išvada
Visam laikui atsikratyti sukčių ir šlamšto skambučių greičiausiai nepavyks, bet galima padaryti taip, kad jie nebeturėtų galios. Neatsiliepkite į įtartinus numerius, blokuokite pasikartojančius skambintojus, naudokite telefono filtrus, pasidomėkite operatoriaus apsauga ir svarbiausia – niekada telefonu neatskleiskite banko duomenų bei netvirtinkite veiksmų, kurių pats nepradėjote.
Sukčiai laimi tada, kai žmogų išgąsdina ir priverčia skubėti. Jūs laimite tada, kai ramiai padedate ragelį.
