Daugeliui atrodo savaime suprantama, kad žiemą erkės dingsta iki pavasario. Tačiau šių metų gruodis parodė, jog gamta vis dažniau laužo nusistovėjusias taisykles. Socialiniuose tinkluose pasirodęs įrašas, kuriame katės šeimininkė pasidalijo, kad gruodžio 18 dieną iš savo augintinio ištraukė erkę, sukėlė nemažą nuostabą ir klausimų bangą. Ar tai pavienis atvejis, ar ženklas, kad erkės tampa aktyvios net viduržiemį?
Situacija susidomėjo portalas Jauns.lv, pasiteiravęs specialistų, ar toks reiškinys iš tiesų įmanomas šaltuoju metų laiku.
Ne kalendorius, o oras lemia erkių elgesį
Latvijos nacionalinio gamtos muziejaus entomologas Jānis Dreimanis aiškina, kad erkės paprastai pereina į ramybės būseną vėlyvą rudenį, kai oro temperatūra stabiliai krenta ir pasirodo ilgalaikės šalnos. Tokiomis sąlygomis jos slepiasi po lapais, samanomis ar dirvožemyje ir taip sėkmingai peržiemoja.
Tačiau šių metų situacija – kitokia. Nors kai kuriomis naktimis temperatūra trumpam nukrito žemiau nulio, pastarosiomis savaitėmis orai labiau priminė ankstyvą pavasarį nei žiemą. Šiluma ir drėgmė sudaro palankias sąlygas erkėms išlikti aktyvioms.
Pasak Dreimanio, panašūs atvejai buvo fiksuojami ir ankstesniais metais: esant švelnioms žiemoms, erkės prisitvirtindavo ne tik prie šunų, bet ir prie kačių bei kitų gyvūnų net sausio ar vasario mėnesiais. Tai dar kartą patvirtina, kad erkių aktyvumą lemia ne data kalendoriuje, o realios gamtos sąlygos.
Kur galima susidurti su erkėmis žiemą
Specialistai pabrėžia, kad net ir žiemos metu erkės dažniausiai sutinkamos tam tikrose vietose. Judant krūmynais apaugusiose teritorijose, miškuose, parkuose, dirbant sode ar leidžiant laiką gamtoje, rizika išlieka. Nors jų kiekis žiemą yra gerokai mažesnis nei pavasarį ar vasarą, visiškai jis neišnyksta.
Vėsios naktys ir trumpesnės dienos riboja erkių aktyvumą, tačiau šiltomis ir drėgnomis dienomis jos gali suaktyvėti net gruodį. Ypač dažnai erkės „parsinešamos“ per augintinius, kurie laksto žole, krūmais ar pakraščiais.
Kodėl augintiniai – pirmieji rizikos grupėje
Katės ir šunys, net trumpam išleidžiami į lauką, gali tapti lengvu taikiniu. Jų kailis suteikia erkėms puikią terpę pasislėpti, o šeimininkai ne visada tikrina augintinius žiemos metu taip atidžiai, kaip šiltuoju sezonu.
Būtent todėl specialistai rekomenduoja net ir žiemą neprarasti budrumo: po kiekvieno pasivaikščiojimo apžiūrėti gyvūnų ausis, kaklą, pažastis ir pilvo sritį – vietas, kur erkės prisitvirtina dažniausiai.
Ką svarbu prisiminti šiltą žiemą
Ekspertai pabrėžia, kad šilti žiemos laikotarpiai tampa vis dažnesni, todėl ir mūsų įpročiai turėtų keistis. Net gruodį ar sausį verta išlikti atsargiems, reguliariai apžiūrėti save ir augintinius po buvimo lauke ir nepamiršti, kad gamta gali pateikti netikėtų staigmenų bet kuriuo metų laiku.
Šis atvejis dar kartą primena: erkės „nemiega“ pagal kalendorių. Jei oras leidžia, jos išlieka aktyvios – net tada, kai, atrodytų, jau seniai turėjo būti žiemos ramybės metas.
