Jei kada nors atostogaudami Italijoje ar lankydami gimines Vokietijoje pagalvojote, kad ten nusipirkta „Fanta“ yra visai kitokio skonio nei Lietuvoje – jūs neklystate. Jūsų skonio receptoriai nemeluoja. Šio populiaraus apelsinų gėrimo sudėtis visoje Europoje skiriasi priklausomai nuo to, kurioje valstybėje jį įsigyjate. Ir nors klasikinės „Coca-Cola“ receptūra daugumoje šalių išlieka beveik identiška, „Fanta“ yra tikras chameleonas. Visa tai lemia ne kas kita, o cukrus ir skirtinga valstybių politika jo atžvilgiu. Taigi, kur šis gėrimas saldžiausias, o kur geriame tik „dietinę“ versiją su saldikliais?
Mitas apie „prastesnę kokybę Rytų Europai“
Daugelį metų sklandė mitas apie vadinamąją dvejopą produktų kokybę – neva Vokietijoje skalbikliai skalbia geriau, o šokoladas skanesnis nei Lietuvoje ar Lenkijoje. Nors kai kuriais atvejais tai buvo paneigta (pavyzdžiui, paaiškėjo, kad garsieji vakarietiški skalbimo milteliai neretai gaminami tose pačiose gamyklose Rytų Europoje), gazuotų gėrimų atveju realybė yra kitokia. Vakaruose pirkti gėrimai iš tiesų dažnai yra kitokio skonio.
Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra gamintojų šykštumas ar sąmoningas noras „nuskriausti“ Lietuvos vartotojus. Tai yra tiesioginis vietinių taisyklių ir mokesčių rezultatas. Kiekviena Europos Sąjungos šalis turi savo strategiją, kaip kovoti su nutukimu ir saugoti piliečių sveikatą, o tai tiesiogiai koreguoja cukraus kiekį jūsų mėgstamame gėrime.
Cukraus kiekio žemėlapis: kur Lietuva?
„Statista“ duomenys atskleidžia stulbinančius skirtumus. Pasirodo, kiekviena šalis geria vis kitokią apelsininę „Fantą“. Cukraus kiekio skirtumai gali būti drastiški – jie siekia net iki 10 gramų 100 ml skysčio. Ekspertai pastebi, kad būtent „Fanta Orange“ yra tas produktas, kurio receptūra Europoje varijuoja labiausiai.
Pagrindinė to priežastis – cukraus mokesčiai ir sveikatos politika. Pažvelgus į Europos žemėlapį, aiškiai matyti trys pagrindinės grupės, o Lietuva, kartu su kaimynėmis, patenka į pačią „nesaldžiausią“ kategoriją.
Šalys, kuriose cukraus kiekis mažiausias (mažiau nei 5 g / 100 ml), žemėlapyje šviečia geltonai. Į šią grupę patenka Lietuva, Latvija, Estija, taip pat Lenkija, Didžioji Britanija, Ispanija ir Skandinavijos šalys (išskyrus Norvegiją). Čia gamintojai, siekdami išvengti didesnių mokesčių arba atitikti griežtas sveikatos rekomendacijas, dalį cukraus pakeitė saldikliais. Todėl Lietuvoje pirkta „Fanta“ dažnai turi mažiau kalorijų, bet ir kitokį poskonį.
Vidutiniokų grupėje, kur cukraus yra nuo 5 iki 9,9 g, randame Vokietiją (7,6 g), Prancūziją ir Graikiją. Čia gėrimas yra saldesnis, artimesnis klasikiniam receptui.
Tuo tarpu tikrąją „cukraus bombą“ vis dar galima rasti šalyse, kurios pažymėtos raudonai (daugiau nei 10 g / 100 ml). Jei norite paragauti senosios, itin saldžios „Fantos“, turėtumėte keliauti į Italiją, Baltarusiją (kur fiksuojamas rekordas – 13,4 g), Belgiją ar Austriją. Šiose šalyse reguliavimas liberalesnis, todėl gėrimas išlieka toks pat saldus kaip anksčiau.
Įdomu tai, kad Lietuva ir Lenkija atsidūrė vienoje gretoje su Ispanija ar Britanija – šalyse, kurios aktyviausiai mažina cukraus vartojimą. Vos prieš kelerius metus tikriausiai būtume buvę toje pačioje „salduolių“ lygoje kaip Vokietija ar Čekija, tačiau politiniai sprendimai pakeitė receptūras.
Kaip veikia cukraus „botagas“?
Nors Lietuvoje diskusijos dėl specializuoto cukraus mokesčio vis atsinaujina, pati rinka ir gamintojai jau seniai sureagavo į bendrą Europos tendenciją ir sveikatos apsaugos ministerijų spaudimą. Mechanizmas, kurį taiko daugelis šalių (pavyzdžiui, mūsų kaimynė Lenkija), yra paprastas: kuo daugiau cukraus, tuo brangesnis produktas.
Kad išvengtų kainų šuolio parduotuvių lentynose, gamintojai priversti keisti receptus. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje taikomas mokestis už kiekvieną cukraus gramą, viršijantį 5 g / 100 ml ribą. Be to, papildomai apmokestinami ir saldikliai bei kofeinas. Todėl gamintojui tiesiog neapsimoka pardavinėti gėrimo su 10 g cukraus – jis taptų nekonkurencingai brangus.
Tačiau yra ir išimčių. Dažnai mokesčiai netaikomi arba yra mažesni, jei gėrime yra tam tikras kiekis (pvz., bent 20 proc.) natūralių vaisių sulčių. Būtent todėl pastaruoju metu ant etikečių vis dažniau matome užrašus apie sudėtyje esančias natūralias sultis – tai ne tik marketingo triukas, bet ir būdas optimizuoti mokesčius.
Tad kai kitą kartą ragausite „Fantą“ Romoje ar Berlyne ir ji pasirodys skanesnė, žinokite – tai ne atostogų nuotaika. Jūs tiesiog geriate gėrimą su dvigubai daugiau cukraus nei tas, kurį palikote šaldytuve Lietuvoje.
Šaltinis: https://natemat.pl/641500,fanta-smakuje-lepiej-za-granica-to-nie-zludzenie-niemiec-i-wloch-pija-inna-niz-polak
