Kroatija lietuviams ilgai atrodė kaip saugus vasaros pasirinkimas: graži jūra, šiluma, kalnai, istoriniai miestai ir dar ne tokios kainos kaip Italijoje ar Prancūzijos Rivjeroje. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau keliautojų grįžta su kitu įspūdžiu – Adrijos pakrantė nebėra pigi. Ypač tai pajunta tie, kurie automobiliu atvyksta į Dubrovniką, kur parkavimas prie senamiesčio gali kainuoti net 20 eurų už valandą.
Dubrovnikas gražus, bet piniginę reikia pasiruošti iš anksto
Dubrovnikas ne veltui vadinamas „Adrijos jūros perlu“. Miestas su akmeninėmis sienomis, raudonais stogais, siaurų gatvelių labirintu ir vaizdu į žydrą jūrą atrodo taip, lyg būtų sukurtas atostogų atvirukams.
Jo populiarumą dar labiau padidino serialas „Sostų karai“, po kurio daliai turistų Dubrovnikas tapo ne tik istoriniu miestu, bet ir vieta, kurią „būtina pamatyti bent kartą“.
Tačiau tas „bent kartą“ gali kainuoti daugiau, nei tikėtasi. Ir kalbame ne tik apie viešbučius ar restoranus. Vienas didžiausių netikėtumų vairuotojams – parkavimo kainos.
Turistams, kurie į Dubrovniką atvyksta automobiliu ir nori palikti jį netoli senamiesčio, tenka susidurti su labai aukštais tarifais. Arčiausiai istorinio centro esančioje vadinamojoje epicentro zonoje pirmoji parkavimo valanda gali kainuoti 20 eurų, o kiekviena papildoma – dar po 10 eurų.
Tai reiškia, kad trumpas pasivaikščiojimas po senamiestį, kavos puodelis ir kelios nuotraukos gali baigtis sąskaita, kuri nemaloniai primins apie automobilį.
Dar įspūdingiau skamba visos dienos kaina – 250 eurų. Tiek už parkavimą vienoje Dubrovniko zonoje gali tekti sumokėti tiems, kurie nusprendžia automobilį palikti ilgesniam laikui.
Kodėl parkavimas toks brangus
Iš pirmo žvilgsnio tokios kainos atrodo kaip turistų piniginių medžioklė. Tačiau Dubrovniko valdžia turi ir kitą paaiškinimą – miestas bando mažinti automobilių skaičių prie istorinio centro.
Dubrovnikas susiduria su masinio turizmo problema. Sezono metu siaurose gatvėse ir prie senamiesčio susidaro didžiuliai žmonių bei transporto srautai. Miestas nėra pritaikytas neribotam automobilių kiekiui, todėl brangus parkavimas tampa savotišku filtru: jei nenorite mokėti daug, ieškokite kitos vietos arba rinkitės viešąjį transportą.
Istoriniame Dubrovniko centre taip pat taikomi eismo ribojimai. Į tam tikras zonas be leidimo įvažiuoti negalima, o už pažeidimus gresia baudos.
Vietos žiniasklaida skelbė, kad nuo 2025 m. birželio iki gruodžio automobilių skaičius senamiesčio rajone sumažėjo maždaug 300 tūkst. Tai rodo, kad ribojimai veikia, nors turistams jie ir atrodo skausmingi.
Kaip tai atrodo palyginti su Zakopane
Lenkų keliautojai Dubrovniko parkavimą lygina su Zakopane – vienu populiariausių Lenkijos kurortų, kuris ir pats nėra laikomas pigia vieta. Tačiau net ten kainos atrodo daug švelnesnės.
Zakopanėje mokamose zonose pirmoji parkavimo valanda kainuoja maždaug 1,20–1,50 euro. Antroji valanda – apie 1,40–1,80 euro, trečioji – apie 1,65–2,10 euro, o ketvirtoji ir vėlesnės – vėl apie 1,20–1,50 euro.
Minimalus pusvalandžio mokestis siekia apie 0,70–0,95 euro, priklausomai nuo zonos.
Palyginimas kalba pats už save: Dubrovnike viena pirmoji valanda prie senamiesčio gali kainuoti tiek, kiek Zakopanėje visas ilgesnis pasivaikščiojimas su keliomis parkavimo valandomis.
Lietuviams šis palyginimas taip pat lengvai suprantamas. Net Vilniaus ar Palangos centre parkavimo kainos paprastai atrodo kitaip nei Dubrovniko epicentro zonoje. Todėl keliaujant į Kroatiją automobiliu verta iš anksto pasitikrinti ne tik kuro, kelių mokesčių ir nakvynių kainas, bet ir parkavimo taisykles konkrečiuose miestuose.
Kroatija nebėra ta „pigi Adrija“
Kroatija ilgą laiką lietuviams buvo patraukli tuo, kad atrodė šiek tiek artimesnė ir pigesnė nei Vakarų Europos kurortai. Automobiliu pasiekiama, graži, saugi, su skaidria jūra ir daugybe apartamentų šeimoms.
Tačiau pastaraisiais metais situacija keičiasi. Kroatija įsivedė eurą, populiariausi miestai ir salos sulaukia milžiniškų turistų srautų, o kainos daugelyje vietų pakilo. Tai ypač jaučiama Dubrovnike, Splite, Hvare ir kitose labiausiai lankomose vietose.
Internete keliautojai vis dažniau dalijasi pavyzdžiais: brangūs bilietai į lankytinus objektus, restoranų sąskaitos, didelės apgyvendinimo kainos sezono metu ir parkavimo mokesčiai, kurie kartais atrodo tiesiog neproporcingi.
Vienas dažnai minimas pavyzdys – bilietas pasivaikščiojimui Dubrovniko miesto sienomis. Jis gali kainuoti apie 40 eurų žmogui. Šeimai ar kelių asmenų grupei tai jau tampa rimta išlaidų eilute.
Restoranuose prie pagrindinių turistinių gatvių kainos taip pat gali nustebinti. Keliautojai pastebi, kad dviem žmonėms pavalgyti kažką daugiau nei picą ar makaronus, su gėrimais ir užkandžiu, neretai gali kainuoti apie 100 eurų ar daugiau.
Lietuviams svarbu planuoti ne tik maršrutą, bet ir biudžetą
Daug lietuvių į Kroatiją važiuoja automobiliu. Tai patogu: galima sustoti Slovakijoje, Vengrijoje, Austrijoje ar Slovėnijoje, vežtis daugiau daiktų, lankyti kelis miestus ir nesirišti prie vieno kurorto.
Tačiau būtent keliaujant automobiliu atsiranda papildomų išlaidų, kurios ne visada įvertinamos iš anksto: kelių mokesčiai, tuneliai, keltai, degalai, parkavimas, apartamentų vieta automobiliui.
Dubrovniko atveju automobilis gali tapti ne patogumu, o galvos skausmu. Jei nakvynė yra toliau nuo centro, o į senamiestį kasdien važiuosite automobiliu, parkavimas greitai gali tapti viena didžiausių išlaidų.
Todėl prieš kelionę verta pasitikrinti, ar jūsų nakvynės vieta turi nemokamą arba bent jau aiškiai įkainotą parkavimo vietą. Kroatijos pakrantėje tai labai svarbu, nes siaurose gatvėse vietų automobiliams dažnai trūksta.
Kaip Dubrovniką aplankyti pigiau
Pirmas patarimas – nebandyti bet kokia kaina privažiuoti kuo arčiau senamiesčio. Būtent arčiausios zonos dažniausiai yra brangiausios.
Geriau ieškoti tolimesnių automobilių aikštelių, kelių aukštų parkavimo aikštelių arba vietų, iš kurių iki centro galima atvažiuoti autobusu. Kartais kelios minutės papildomos kelionės sutaupo dešimtis eurų.
Antras patarimas – rinktis nakvynę taip, kad senamiestį būtų galima pasiekti pėsčiomis arba viešuoju transportu. Net jei toks būstas šiek tiek brangesnis, galutinė suma gali būti mažesnė, nes nereikės kasdien mokėti už parkavimą.
Trečias patarimas – keliauti ne pačiu sezono piku. Liepa ir rugpjūtis Kroatijoje dažniausiai reiškia didžiausias kainas, daugiausia žmonių ir mažiausiai lankstumo. Birželis, rugsėjis ar net spalio pradžia gali būti malonesni tiek piniginei, tiek nervams.
Ketvirtas patarimas – Dubrovnikui skirti vieną gerai suplanuotą dieną. Jei miestas jums nėra pagrindinė kelionės bazė, galima atvykti anksti ryte, palikti automobilį pigesnėje vietoje, pėsčiomis apžiūrėti senamiestį ir vakare išvykti.
Penktas patarimas – iš anksto nuspręsti, už ką tikrai norite mokėti. Dubrovnike galima išleisti daug, bet ne visos patirtys visiems vienodai vertingos. Vieniems būtina pasivaikščioti miesto sienomis, kitiems užtenka senamiesčio gatvelių, uosto ir vaizdų iš aplinkinių apžvalgos vietų.
Kur Kroatijoje dar galima rasti normalesnių kainų
Tai, kad Dubrovnikas brangus, nereiškia, jog visa Kroatija vienodai kandžiojasi. Kainos labai priklauso nuo vietos.
Populiariausi pajūrio miestai ir salos sezono metu dažniausiai būna brangiausi. Tačiau mažesni miesteliai, žemyninė Kroatija, atokesnės gyvenvietės ar mažiau reklamuojamos vietos gali pasiūlyti geresnį kainos ir kokybės santykį.
Lietuviams, kurie nori jūros, bet nenori mokėti už garsiausią vardą, verta žiūrėti ne tik į Dubrovniką ar Splitą. Kartais ramesnis miestelis, esantis keliolika ar keliasdešimt kilometrų nuo turistinio centro, leidžia gerokai sutaupyti, o jūra ir vaizdai lieka tie patys.
Taip pat verta rinktis apartamentus su virtuve. Kroatijoje restoranai turistinėse vietose gali būti brangūs, todėl galimybė bent dalį pusryčių ar vakarienių pasiruošti patiems gali ženkliai sumažinti kelionės biudžetą.
Ar Kroatija dar verta kelionės
Taip, bet į ją jau verta važiuoti be senų iliuzijų. Kroatija vis dar yra viena gražiausių krypčių Europoje: skaidri Adrijos jūra, kalnai, salos, senamiesčiai, maistas, gamta ir atostogų atmosfera tikrai turi savo žavesio.
Tačiau mintis, kad Kroatija yra pigi alternatyva Italijai ar Graikijai, daugelyje vietų jau nebeatitinka realybės. Ypač jei keliaujate į garsiausius miestus pačiame sezono įkarštyje, valgote restoranuose prie pagrindinių gatvių ir norite parkuotis prie pat senamiesčio.
Lietuvos keliautojams geriausia Kroatiją planuoti kaip gražią, bet nebe pigią kryptį. Tada nebus nemalonaus šoko dėl 20 eurų už valandą parkavimo, 40 eurų už lankytiną objektą ar 100 eurų sąskaitos dviem žmonėms restorane.
Kroatija vis dar gali būti puiki atostogų šalis. Tik dabar ją reikia planuoti ne kaip spontanišką pigų pabėgimą prie jūros, o kaip kryptį, kurioje geras pasiruošimas gali sutaupyti labai daug pinigų.
