Scenarijus, kuris skamba kaip mokslinė fantastika, jau turi konkrečius skaičius. Tyrėjai įspėja: 2032 metais Mėnulis gali patirti smūgį, kurio mastą žmonija iki šiol matė tik simuliacijose. Žemei pavojus neprognozuojamas, tačiau danguje gali įvykti tai, kas taps istoriniu reginiu.
Kalbama apie asteroidą 2024 YR4 – maždaug 60 metrų skersmens dangaus kūną. Ankstyvieji vertinimai kėlė nerimą dėl galimos grėsmės Žemei, tačiau naujausi skaičiavimai šią riziką atmeta. Vis dėlto išlieka kita tikimybė – susidūrimas su Mėnuliu.
Kinijos Tsinghua universiteto mokslininkai įvertino, kad tokio scenarijaus tikimybė siekia apie 4,3 procento. Skaičius atrodo nedidelis, tačiau potenciali energija – stulbinanti. Smūgio galia prilygtų maždaug 6,5 megatonų trotilo sprogimui.
Krateris, kurį fiksuotų visa planeta
Tokio dydžio asteroidas Mėnulio paviršiuje galėtų suformuoti maždaug vieno kvadratinio kilometro kraterį. Tai būtų vienas galingiausių užfiksuotų smūgių per visą modernių stebėjimų istoriją.
Mokslui tai – neįkainojama galimybė. Realus susidūrimas leistų analizuoti smūgio fiziką, nuolaužų dinamiką ir Mėnulio geologinę reakciją ne laboratorijoje, o tikromis kosminėmis sąlygomis.
Akinantis blyksnis danguje
Prognozuojama, kad susidūrimo momentą lydėtų itin ryškus šviesos blyksnis. Jo intensyvumas gali būti toks didelis, kad reiškinys būtų matomas iš Žemės net be teleskopų.
Šviesos impulsas galėtų trukti kelias minutes. Po jo sektų infraraudonųjų spindulių pošvytis, kuris užsitęstų kelias valandas.
Mėnulio drebėjimas
Smūgis sukeltų stiprią seisminę bangą. Išsilydžiusios uolienos greitai vėstų, generuodamos energiją, kuri sudrebintų Mėnulio paviršių. Tokie duomenys būtų ypač vertingi tyrėjams, analizuojantiems Mėnulio vidinę struktūrą.
100 milijonų kilogramų nuolaužų
Modeliai rodo, kad į kosmosą gali būti išmesta iki 100 milijonų kilogramų Mėnulio medžiagos. Didžioji dalis fragmentų liktų Mėnulio orbitoje arba nukristų atgal.
Maža dalis teoriškai galėtų pasiekti Žemės atmosferą. Tai nebūtų pavojingi objektai – greičiausiai dulkės ar smulkūs akmenys, sudegantys atmosferoje ir sukuriantys ryškesnių meteorų efektą.
Didesnis dėmesys skiriamas kitai rizikai – ar tokios nuolaužos galėtų kelti grėsmę palydovams.
Kada tai galėtų įvykti?
Skaičiavimai nurodo galimą datą – 2032 m. gruodžio 22 d., apie 18 val. Baltijos laiku. Geriausios stebėjimo sąlygos prognozuojamos Rytų Azijoje, Ramiojo vandenyno regione ir vakarinėje JAV dalyje.
Europoje tuo metu bus diena arba ankstyvas vakaras. Reginys gali būti mažiau ryškus, tačiau globalios transliacijos leis stebėti įvykį realiu laiku.
Jei scenarijus taps realybe, tai bus vienas įspūdingiausių astronominių reiškinių šiuolaikinėje istorijoje – sprogimas ne Žemėje, o danguje.
Šaltinis: https://www.space.com/astronomy/asteroids/asteroid-2024-yr4-wont-earth-but-it-could-still-ruin-your-day-heres-how
