Daugiau nei 50 metų sandėliuose pragulėję lašišos konservai tapo netikėto mokslinio atradimo šaltiniu. Atsitiktinai pradėtas tyrimas virto reikšmingu signalu apie vandenynų būklę – atidarius senąsias skardines, mokslininkai žuvyje aptiko parazitų, kurie, jų teigimu, nėra pavojus, o priešingai – geros naujienos ženklas.
Vašingtono universitetas tyrėjai analizavo daugiau nei pusšimtį metų senumo lašišų konservus ir juose rado Anisakidae šeimos kirminų – maždaug vieno centimetro ilgio parazitų. Nors pats faktas daugeliui gali pasirodyti šokiruojantis, specialistai pabrėžia: termiškai apdoroti šie organizmai žmonėms yra visiškai nekenksmingi, o jų buvimas turi gilesnę ekologinę prasmę.
Tyrimą atlikusios aplinkosaugininkės Natalie Mastic ir Chelsea Wood aiškina, kad šių parazitų gyvavimo ciklas yra itin sudėtingas – jis apima krilį, žuvis ir jūros žinduolius. Būtent todėl jų aptikimas laikomas ne problema, o įrodymu, jog vandenyno ekosistema funkcionuoja.
„Visuomenėje įsitvirtinęs požiūris, kad lašišų kirminai reiškia pavojų ar užterštumą. Tačiau realybė priešinga – jų buvimas rodo, kad jūros ekosistema yra stabili ir gebanti palaikyti visą gyvūnų grandinę“, – pabrėžia Chelsea Wood.
Šis tyrimas prasidėjo beveik atsitiktinai. Sietlo jūros gėrybių gamintojų asociacija planavo sunaikinti senas kokybės kontrolės atsargas – tarp jų ir konservų skardines, datuojamas dar 1970-aisiais. Mokslininkai laiku suprato, kad tai unikali galimybė pažvelgti į praeitį ir įvertinti, kaip per kelis dešimtmečius keitėsi jūrų ekosistemos.
Iš viso buvo ištirtos 178 lašišos konservų skardinės, apimančios laikotarpį nuo 1979 iki 2021 metų. Analizuotos keturios lašišų rūšys, sugautos Aliaskos įlankoje ir Bristolio įlankoje. Kiekvienas filė gabalas buvo kruopščiai ištirtas, skaičiuojant parazitų kiekį viename žuvies grame.
Rezultatai atskleidė aiškias tendencijas: ešerinių ir rausvųjų lašišų mėsoje parazitų skaičius per dešimtmečius padidėjo, o raudonųjų ir juodųjų lašišų atveju jis išliko stabilus. Mokslininkų vertinimu, tai rodo, kad parazitai ir toliau randa visus reikalingus šeimininkus savo gyvavimo ciklui – nuo planktono iki didžiųjų jūros žinduolių.
Pasak tyrėjų, šie duomenys leidžia manyti, kad nepaisant klimato kaitos ir intensyvios žvejybos, tam tikrose Ramiojo vandenyno dalyse ekologinės sistemos išlieka stabilios arba net pamažu atsigauna. Senos, jau nurašytos konservų skardinės netikėtai tapo laiko kapsule, leidusia pažvelgti į vandenynų sveikatą per keturis dešimtmečius.
Tai atradimas, kuris keičia požiūrį: tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo atgrasu, mokslininkų akimis tampa vienu aiškiausių ženklų, kad jūra dar gyva.
