Elektronikos rinkoje įsisiūbuoja nauja krizė, kuri šį kartą paliečia ne egzotinius komponentus, o pačią technologijų „duoną ir druską“ – operatyviąją atmintį. RAM moduliai, be kurių neįmanomas nei nešiojamas kompiuteris, nei telefonas, nei žaidimų kompiuteris, per itin trumpą laiką pabrango taip, kad net patyrę rinkos stebėtojai kelia antakius. Naujausi kainų palyginimo ir mažmenininkų duomenys rodo, kad vidutinė RAM modulio kaina vos per pusmetį kai kuriose kategorijose pakilo kelis kartus, o kai kur – net iki penkiskart. Tai reiškia ne tik brangesnes detales entuziastams, bet ir labai realų efektą visiems vartotojams: kompiuterių bei pigesnių telefonų kainos gali kilti, o specifikacijos mažėti.
Tai vienas iš tų nemalonių scenarijų, kai technikos rinka brangsta ne dėl „marketingo“, o dėl sudėtingos ir globalios tiekimo grandinės, kuri staiga ima strigti ten, kur mažiausiai tikėtasi.
RAM per pusmetį pabrango trigubai: skaičiai atrodo kaip iš krizės laikų
Statistika, kurią cituoja rinkos šaltiniai, rodo itin aiškų šuolį: vidutinė RAM modulių kaina per šešis mėnesius pakilo nuo maždaug 109 eurų iki daugiau nei 300 eurų. Kai kuriose mažmeninės prekybos vietose populiariausi produktai pabrango iki penkių kartų, palyginti su žemiausiomis kainomis 2025 metais.
Tokie šuoliai atminties rinkoje nėra visiškai be precedento – istorijoje jų būta, tačiau išskirtinis šio atvejo aspektas yra greitis. Rinka į kainas reaguoja ne palaipsniui, o agresyviai, todėl vartotojai šį pokytį pajunta praktiškai iš karto.
Tai ypač nemalonu tiems, kurie planavo atsinaujinti kompiuterį arba „prisidėti RAM“, nes ši investicija per pusmetį tapo kelis kartus brangesnė.
Kodėl taip nutiko: dirbtinis intelektas suvalgė atminties rinką
Pagrindinė priežastis, kurią įvardija pramonės stebėtojai, yra paprasta, bet brutalios logikos: dirbtinio intelekto bumas šiuo metu aktyviai perka tai, ką anksčiau pirko vartotojai.
Duomenų centrai, debesijos infrastruktūra, AI modelių mokymas ir didžiuliai skaičiavimo klasteriai reikalauja milžiniškų atminties kiekių. O atminties gamyba nėra tokia lanksti, kad per kelis mėnesius staiga „padvigubintų gamybą“ – šis sektorius gyvena pagal ilgus planavimo ir gamybos ciklus.
Didelė dalis gamybos pajėgumų jau užsakyta iš anksto, todėl normalizavimosi procesas stringa: net jei paklausa auga, pasiūla nespėja iš paskos. Rezultatas – kainos kyla.
Tai klasikinis technologijų rinkos dėsnis: kai AI sektorius pradeda pirkti komponentus didžiuliais kiekiais, vartotojų segmentas lieka eilėje, o tada prasideda kainų žaidimas.
Pirmieji ženklai jau matomi prekyboje: paklausa krenta, pirkėjai pradeda skaičiuoti
Kai kainos šauna taip greitai, pirkėjai natūraliai tampa atsargesni. Vienos didžiausių Šiaurės Europos elektronikos prekybos platformų atstovas Johannesas Pajunenas atvirai pripažįsta, kad augančios RAM kainos jau mažina paklausą, o kai kurie populiarūs produktai pabrango net iki penkių kartų.
Tai reiškia, kad vartotojas elgiasi labai paprastai: arba perka mažiau, arba apskritai atideda pirkimą, arba renkasi mažesnės talpos sprendimą. Taip rinka pradeda „stabdyti pati save“, bet tam reikia laiko.
Kitas įdomus signalas – staigiai išaugęs žmonių susidomėjimas kainų palyginimais. Platformos fiksuoja, kad RAM kainų paieškos, palyginti su praėjusiais metais, išaugo šimtais procentų. Kitaip tariant, pirkėjai ne tik pastebėjo brangimą – jie aktyviai bando išsiaiškinti, ar tai laikina, ar jau nauja norma.
Kainos jau persimeta į galutinius įrenginius: brangs ne tik detalės, bet ir telefonai
Tai yra svarbiausia šios istorijos dalis, nes RAM kainų šuolis neapsiriboja „kompiuteristų pasauliu“. Operatyvioji atmintis yra komponentas, kuris yra praktiškai visur.
Todėl pramonės vertinimu, antrasis etapas jau prasideda: RAM brangimas pereina į galutinius produktus. Gamintojai tokiais atvejais paprastai turi du kelius: kelti kainą arba „apkarpyti“ specifikacijas išlaikant kainą.
Rinkos ekspertai perspėja, kad pirmiausia poveikis bus jaučiamas nešiojamuosiuose kompiuteriuose ir pigesniuose telefonų modeliuose. Ir tai logiška: premium klasės įrenginiai turi didesnes maržas, todėl jie kurį laiką gali amortizuoti brangimą, o biudžetinis segmentas tokios pagalvės neturi.
Praktiškai tai gali reikšti labai nemalonią tendenciją: vartotojas už tą pačią kainą gali gauti mažiau RAM nei pernai, o tai ilgainiui tiesiogiai paveikia telefono ar kompiuterio „ilgaamžiškumą“ – jis greičiau pasensta.
Ką tai reiškia Lietuvoje: pavasarį technikos atnaujinimas gali kainuoti daugiau nei planuota
Lietuvos vartotojui šis brangimas nėra abstraktus – mūsų rinka yra importinė, todėl komponentų kainų šuoliai neišvengiamai pasiekia parduotuves. Jeigu ši tendencija išsilaikys, jau pirmoje 2026 metų pusėje galima tikėtis brangesnių nešiojamųjų kompiuterių, mažiau patrauklių telefonų komplektacijų ir mažiau „akcinių stebuklų“, ypač biudžetiniame segmente.
Tai taip pat gali atsiliepti ir verslui: IT parkų atnaujinimas, mokyklų ar įmonių kompiuterių pirkimai taps brangesni, o tai reiškia, kad dalis planų bus atidėta arba koreguojama.
Išvada: ši krizė nepanaši į trumpą „bangą“ – AI kelia paklausą ilgalaikėje perspektyvoje
Operatyviosios atminties brangimas šiuo metu atrodo kaip signalas, kad technologijų rinka įžengė į naują etapą: AI ekonomika pradėjo daryti tiesioginę įtaką paprastų vartotojų kasdieniams pirkiniams.
Ir jei prieš kelerius metus AI buvo tema konferencijose, dabar ji pasiekė parduotuvių lentynas. Nes kai atmintį išperka duomenų centrai, ją brangiau perka visi – nuo studento, ieškančio pigaus nešiojamojo, iki šeimos, kuri nori paprasto telefono vaikui.
Šaltinis: https://www.wsj.com/tech/ai/memory-ram-shortage-2026-f55324b0
