Auksas vėl atsidūrė dėmesio centre. Rinkose daugėja optimizmo dėl galimo JAV ir Irano susitarimo, tačiau kartu auga ir klausimų: ar taikos derybos sumažins įtampą, ar tik trumpam nuramins investuotojus? Kai kurie analitikai jau kalba apie ilgalaikę aukso kainos perspektyvą iki 8 000 JAV dolerių už unciją, tačiau kelias iki tokio lygio gali būti labai neramus.
Kai taikos žinia rinkoms tampa signalu
Finansų rinkose kartais užtenka kelių sakinių, kad pasikeistų nuotaika. Vieną dieną investuotojai slepiasi už saugių aktyvų, kitą – jau ieško rizikos, nes pasirodo žinia apie galimą diplomatinį proveržį.
Būtent taip nutiko po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, kad Vašingtonas ir Teheranas esą iš esmės susiderėjo dėl susitarimo memorandumo. Valstybės sekretorius Marco Rubio pasiūlymą pavadino gana tvirtu, o rinkos į tai sureagavo jautriai.
Tačiau šioje istorijoje nėra paprasto „viskas išspręsta“. Trumpas vėliau paragino savo atstovus neskubėti sudaryti susitarimo ir pabrėžė, kad laikas yra JAV pusėje. Iranas taip pat kalba atsargiai: Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailas Bagaei patvirtino pažangą daugeliu temų, bet perspėjo, kad susitarimo pasirašymas nėra neišvengiamas.
Todėl investuotojai atsidūrė keistoje būsenoje: vilties daugėja, bet pasitikėjimo dar trūksta.
Kodėl JAV ir Irano susitarimas svarbus aukso kainai
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad aukso kaina ir diplomatinės derybos Artimuosiuose Rytuose – du skirtingi pasauliai. Tačiau rinkose viskas susiję.
Kai geopolitinė įtampa didėja, auksas dažnai tampa prieglobsčiu. Investuotojai jį renkasi tada, kai bijo karo, energetikos krizės, valiutų svyravimų ar platesnio ekonominio nestabilumo. Jei derybos tarp JAV ir Irano juda į priekį, dalis įtampos gali sumažėti, o kartu gali keistis ir investuotojų elgesys.
Vis dėlto galimas susitarimas nereiškia, kad auksas automatiškai praras savo patrauklumą. Priešingai – ilgalaikės prognozės išlieka optimistiškos. 2026 metais aukso kaina jau demonstravo didelį nepastovumą ir anksčiau buvo pasiekusi daugiau nei 5 300 JAV dolerių už unciją.
Kai kurios prognozės rodo, kad per ateinančius penkerius metus auksas gali priartėti net prie 8 000 JAV dolerių už unciją. Tokį scenarijų palaiko ne tik geopolitika, bet ir gilesnės ekonominės tendencijos.
Kas galėtų būti susitarime
Kalbama, kad galimo susitarimo pagrindą galėtų sudaryti keli svarbūs punktai: paliaubų pratęsimas dar 60 dienų, Hormūzo sąsiaurio atvėrimas, dalies įšaldytų Irano lėšų atblokavimas ir derybų dėl Irano branduolinės programos atnaujinimas.
Hormūzo sąsiauris čia yra vienas jautriausių elementų. Tai strategiškai svarbi vieta pasaulinei energetikai, todėl bet kokios naujienos apie jo saugumą ar kontrolę greitai atsispindi naftos, valiutų ir žaliavų rinkose.
Iranas pabrėžia, kad net ir susitarimo atveju Hormūzo sąsiauris liks jo kontroliuojamas. Tuo metu Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu kartoja, kad bet koks susitarimas turi visiškai pašalinti Irano keliamą branduolinę grėsmę.
Tai rodo, kad diplomatinis kelias gali būti ilgas ir sudėtingas. Net jei dokumentas bus pasirašytas, rinkoms dar reikės įsitikinti, kad jis veikia praktiškai.
Kodėl analitikai vis dar tiki auksu
Auksą palaiko ne vien įtampa Artimuosiuose Rytuose. Vienas svarbiausių ilgalaikių veiksnių – centriniai bankai, ypač besivystančiose rinkose. Jie toliau perka auksą kaip dalį platesnės dedolerizacijos strategijos.
Tai reiškia, kad kai kurios valstybės siekia mažinti priklausomybę nuo JAV dolerio ir didinti aukso dalį savo rezervuose. Tokia paklausa gali išlikti stipri net tada, kai trumpalaikės geopolitinės rizikos sumažėja.
Kitas svarbus veiksnys – JAV pinigų politika. Naujasis FED pirmininkas Kevinas Warshas susidurs su sudėtinga aplinka: infliacinis spaudimas vis dar gali kelti grėsmę, net jei geopolitinė įtampa sumažės. Tokiu metu auksas investuotojams dažnai atrodo kaip apsauga nuo pinigų nuvertėjimo ir neapibrėžtumo.
Todėl kalbos apie 8 000 JAV dolerių už unciją nėra vien emocinis šūkis. Tai scenarijus, kuriam reikėtų kelių sąlygų: stiprios centrinių bankų paklausos, užsitęsusio nepasitikėjimo valiutomis, infliacijos baimės ir pakankamai didelio geopolitinio nervingumo.
Investuotojams tai nėra paprasta istorija
Aukso rinka dabar primena žmogų, stovintį tarp dviejų durų. Už vienų – taikos viltys, mažesnė įtampa ir ramesnės rinkos. Už kitų – nepasitikėjimas, lėtos derybos, infliacija ir pasaulio noras turėti daugiau saugaus turto.
Todėl investuotojams svarbiausia ne aklai tikėti viena prognoze, o suprasti, kodėl auksas brangsta arba pinga. Jei JAV ir Iranui pavyks susitarti, trumpuoju laikotarpiu tai gali sumažinti dalį baimės rinkose. Tačiau jei susitarimas strigs, auksas vėl gali sulaukti didesnio saugumo ieškančių investuotojų dėmesio.
Ilguoju laikotarpiu aukso kainą gali lemti ne viena naujiena, o kelių jėgų derinys: centrinių bankų pirkimai, JAV pinigų politika, infliacijos lūkesčiai, dolerio vaidmuo ir geopolitinių krizių intensyvumas.
Todėl dabartinis optimizmas rinkose yra svarbus, bet trapus. Jis gali greitai sustiprėti, jei derybos pajudės į priekį, arba išblėsti, jei paaiškės, kad susitarimas buvo tik diplomatinė pauzė.
Auksas visada brangsta ne tik dėl skaičių. Jis brangsta ir dėl jausmo, kad pasaulyje per daug nežinomybės. O kol tos nežinomybės netrūksta, investuotojai ir toliau atidžiai stebės kiekvieną žinią iš Vašingtono, Teherano ir centrinių bankų kabinetų.
