Tai vaizdas, kuris daugelyje Europos šalių atrodytų neįmanomas, tačiau Estijoje tapo realybe. Sekmadienį oficialiai atidarytas pirmasis šių metų ledo kelias automobiliams, nusidriekęs per Baltijos jūrą tarp dviejų didžiausių šalies salų – Hiumos ir Saremos. Kai keltai stringa lede, o jūra tampa neįveikiama, estai įjungia planą B – važiuoja tiesiai per užšalusį vandenį.
Maždaug 17 kilometrų ilgio ledo kelias skirtas užtikrinti gyventojų susisiekimą tuo metu, kai įprastas jūrų transportas susiduria su rimtais iššūkiais. Ledas, žemas vandens lygis ir sudėtingos oro sąlygos verčia stabdyti keltų eismą, o salų gyventojams tai reikštų visišką izoliaciją. Ledo kelias tampa ne egzotika, o būtinybe.
Važiavimas be saugos diržų ir griežtos taisyklės
Eismas šiuo maršrutu leidžiamas tik dienos metu ir laikantis itin griežtų saugumo reikalavimų. Vairuotojai privalo važiuoti pastoviu greičiu ir neprisisegę saugos diržų – tai daroma tam, kad avarinėje situacijoje būtų galima greitai palikti automobilį. Rekomenduojamas greitis siekia iki 25 km/h arba, alternatyviai, nuo 40 iki 70 km/h. Pavojingiausias intervalas yra 25–40 km/h, kai dėl rezonanso gali būti pažeista ledo struktūra.
Tokios taisyklės skamba paradoksaliai, tačiau Estijoje jos paremtos ilgamete patirtimi. Ledo keliai čia nėra improvizacija – tai reglamentuota, institucijų prižiūrima transporto infrastruktūros dalis.
Kai ledas tampa keliu
Estijos pakrantės vandenyse ir tarp Baltijos jūros salų yra pažymėta kelios dešimtys kilometrų maršrutų, kurie, esant tinkamoms sąlygoms, gali būti paversti ledo keliais. Žiemos perėjos automobiliams atidaromos tik tuomet, kai ledo storis pasiekia maždaug 20–25 centimetrus. Kiekvieną dieną ledo būklė matuojama ir vertinama, o sprendimai priimami itin konservatyviai.
Pirmąją dieną prie įvažiavimo į ledo kelią nusidriekė automobilių eilės. Tai tapo ne tik praktišku sprendimu, bet ir savotišku žiemos simboliu – momentu, kai gamta leidžia tai, kas kitur būtų laikoma beprotybe.
Ne visur pakanka valstybės sprendimų
Vis dėlto ne visos Estijos salos gali pasikliauti valstybės paruoštais maršrutais. Vormsi salos gyventojai, esantys arčiau žemyno, nusprendė imtis iniciatyvos patys ir savarankiškai suplanuoti ledo perėją transporto priemonėms. Važiavimas tokiu keliu vyksta vairuotojų rizika, o vietos valdžia jau ieško privataus rangovo, kuris galėtų profesionaliai atlikti ledo matavimus, stebėjimą ir priežiūrą.
Nacionalinė transporto agentūra pripažįsta, kad nepaisant palankių žiemos sąlygų, daugiau ledo kelių šiemet kol kas neatidaryta ir dėl finansinių priežasčių. Tai dar kartą parodo, kad net ir šiaurėje gamtos galimybės ne visada sutampa su biudžeto realijomis.
Estijos ledo keliai – tai ne turistinis triukas ir ne ekstremalus eksperimentas. Tai pragmatiškas atsakas į žiemą, kuris aiškiai parodo, kaip šalis prisitaiko prie sąlygų, o ne laukia, kol jos pasikeis. Kai Baltijos jūra užšąla, estams ji tampa ne kliūtimi, o keliu.
Šaltinis: https://www.money.pl/gospodarka/samochody-na-baltyku-estonia-otworzyla-lodowa-droge-7252434448255296a.html
