Užšalusi Baltijos jūra atrodo tarsi iš fantastinio filmo – balta, sustingusi ir neįtikėtinai rami. Tačiau tai ne romantika, o retas fizikos ir klimato sutapimas, kuris pasitaiko vis rečiau. Kad jūra iš tikrųjų pradėtų stingti, neužtenka vienos šaltos nakties. Reikia konkrečių sąlygų, kantrybės ir ilgo šalčio, kuris pastaraisiais metais tampa retenybe.
Baltijos jūra yra neįprastas vandens telkinys. Ji palyginti sekli, mažai druskinga ir gana jauna, todėl teoriškai užšalti jai lengviau nei daugeliui kitų jūrų. Tačiau praktikoje viską lemia ne vien termometro stulpelis. Druskingumas, gylis, vėjo kryptis ir šalčio trukmė susipina į sudėtingą formulę, dėl kurios visiškas Baltijos užšalimas šiandien jau beveik tapo istorine retenybe.
Temperatūra, nuo kurios prasideda ledas
Skirtingai nei gėlas vanduo, kuris užšąla ties nuliu, Baltijos jūra pradeda formuoti ledą maždaug esant –2 °C temperatūrai. Tačiau tai tik pradžia. Kad ledas ne tik pasirodytų pakrantėse, bet ir imtų plėstis, žema temperatūra turi laikytis ilgą laiką – dienomis ir savaitėmis. Pirmiausia užšąla sekliausios vietos prie krantų, vėliau – uždaros įlankos, o tik tada, itin retais atvejais, didesni atviri plotai.
Didelę reikšmę turi ir vėjas. Šiaurinės krypties oro srautai papildomai vėsina vandens paviršių ir stumia ledo sangrūdas, sudarydami storesnį, bet kartu ir labai nevienodą ledo sluoksnį. Dėl to vienoje vietoje ledas gali atrodyti tvirtas, o už kelių metrų – būti pavojingai plonas.
Kodėl visas Baltijos „užrakinimas“ liko praeityje
Visiškas Baltijos jūros užšalimas yra itin retas reiškinys. Paskutinį kartą tai nutiko 1946–1947 metų žiemą – laikotarpiu, kai Europą kaustė ilgi ir stabilūs šalčiai. Nuo tada fiksuojami tik daliniai užšalimai, daugiausia apimantys tokias vietas kaip Botnijos, Suomijos ar Rygos įlankos bei pavienes pakrančių zonas.
Pastaraisiais metais tokie vaizdai tampa vis retesni, o kiekviena užšalusi įlanka ar upės žiotys sulaukia milžiniško dėmesio. Tai ne tik gamtos grožis, bet ir tylus priminimas, kaip keičiasi klimatas ir žiemos mūsų regione.
Pavojinga iliuzija: gražu, bet ne saugu
Užšalę Baltijos pakraščiai ir įlankos kas kelerius metus pritraukia smalsuolius, fotografus ir nuotykių ieškotojus. Iš tolo ledas atrodo vientisas ir tvirtas, tačiau realybė dažnai apgaulinga. Jūros ledas yra labai nevienodo storio – vienur jis gali laikyti žmogų, kitur lūžti po pirmu žingsniu.
Specialistai įspėja, kad vaikščiojimas ant jūros ledo visada yra rizika, net ir tada, kai vizualiai viskas atrodo saugu. Baltijos užšalimas – tai įspūdingas, bet pavojingas reiškinys, kurį geriau stebėti nuo kranto.
Vaizdas, kuris atrodo kaip stebuklas, iš tiesų yra trumpalaikė gamtos būsena, atsirandanti tik tada, kai temperatūra, vėjas ir laikas susitaria tarpusavyje. Ir būtent todėl kiekvienas toks epizodas tampa ne kasdienybe, o išskirtiniu įvykiu.
Šaltinis: https://hub.pl/nauka/news-taki-widok-zdarza-sie-co-pare-lat-przy-jakiej-temperaturze-z,nId,8063910
