Elektromobiliai jau tapo pagrindiniu pokalbių apie ateities transportą simboliu, tačiau jie nėra vienintelis kelias. Brazilijos tyrėjai parodė kitą įdomų scenarijų: įprastas benzininis automobilis gali būti perdarytas taip, kad vietoj benzino naudotų vandenilį. Tai nereiškia, kad rytoj visi automobiliai staiga pasikeis, bet ši idėja gali rimtai pakeisti požiūrį į senesnių transporto priemonių ateitį.
Ne naujas automobilis, o senas su nauju kuru
Brazilijos Santa Marijos federalinio universiteto tyrėjai ir studentai pristatė neįprastą projektą – lengvąjį automobilį su vidaus degimo varikliu, kuris vietoj benzino naudoja vandenilį.
Šio eksperimento pagrindu pasirinktas „Fiat Siena“. Iš pirmo žvilgsnio tai nėra futuristinis koncepcinis automobilis, kurį būtų galima pamatyti tik parodose. Tai įprastas lengvasis automobilis, kokių keliuose važinėja daugybė. Būtent dėl to projektas toks įdomus.
Tyrėjų tikslas buvo ne sukurti visiškai naują transporto priemonę nuo nulio, o patikrinti, ar jau egzistuojantį automobilį galima pritaikyti kitokiam kurui. Kitaip tariant, ar seną vidaus degimo variklio logiką įmanoma suderinti su mažesne tarša.
Tai svarbu dėl labai paprastos priežasties: pasaulyje jau yra milijonai automobilių su vidaus degimo varikliais. Jei dalį jų būtų galima pritaikyti alternatyviems degalams, perėjimas prie švaresnio transporto galėtų vykti ne tik per naujų automobilių pirkimą, bet ir per esamo transporto atnaujinimą.
Automobilis nėra „varomas vandeniu“
Tokiose istorijose dažnai atsiranda klaidinanti frazė, kad automobilis esą varomas vandeniu. Šiuo atveju tai netikslu. Vanduo nėra naudojamas kaip kuras.
Automobilis varomas vandeniliu. Šis kuras deginamas vidaus degimo variklyje, panašiai kaip tradiciniame variklyje deginamas benzinas ar dyzelinas. Skirtumas tas, kad degant vandeniliui pagrindinis šalutinis produktas yra vandens garai, o ne įprastos benzino ar dyzelino degimo emisijos.
Dėl to vandenilis jau seniai laikomas viena iš galimų švaresnio transporto krypčių. Jis gali padėti sumažinti CO₂ išmetimą, ypač jei pats vandenilis pagamintas naudojant atsinaujinančią energiją.
Čia slypi labai svarbi detalė: vandenilio nauda aplinkai priklauso ne vien nuo to, kas vyksta automobilio išmetimo sistemoje. Svarbu ir tai, kaip tas vandenilis pagamintas. Jei jo gamybai naudojama tarši energija, bendras poveikis klimatui bus visai kitoks nei gaminant vandenilį iš atsinaujinančių šaltinių.
Todėl kalbant apie vandenilinius automobilius reikia žiūrėti į visą grandinę – nuo kuro gamybos iki jo naudojimo kelyje.
Kodėl šis projektas gali būti svarbus
Daug diskusijų apie ateities transportą sukasi apie naujus automobilius: elektromobilius, baterijas, įkrovimo stoteles, naujus modelius ir naujas platformas. Tačiau Brazilijos projektas kelia kitą klausimą: o kas bus su automobiliais, kurie jau važinėja keliuose?
Ne visi vairuotojai gali ar nori iš karto pirkti naują elektromobilį. Ne visos šalys turi pakankamai įkrovimo infrastruktūros. Ne visur elektros tinklai pasirengę sparčiam transporto elektrifikavimui. Todėl sprendimai, leidžiantys pratęsti esamų automobilių naudojimą mažinant jų taršą, gali būti labai svarbūs.
Vandeniliu perdarytas vidaus degimo automobilis galėtų tapti vienu iš tokių tarpinių sprendimų. Jis neatsisako visos esamos variklių technologijos, bet pakeičia kuro šaltinį.
Tai ypač aktualu šalims, kuriose automobilių parkas senesnis, o naujų transporto priemonių pirkimas daugeliui žmonių yra didelė finansinė našta. Jei ateityje tokios modifikacijos taptų saugios, prieinamos ir reguliuojamos, jos galėtų padėti mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Vis dėlto kol kas tai labiau technologinis eksperimentas nei masinis sprendimas.
Vandenilis turi ne tik privalumų, bet ir didelių kliūčių
Nors idėja skamba viliojančiai, vandenilis transporte dar susiduria su rimtais iššūkiais. Vienas didžiausių – infrastruktūra. Automobiliui reikia ne tik variklio, kuris gali naudoti vandenilį, bet ir vietų, kur šio kuro būtų galima saugiai prisipildyti.
Vandenilio pildymo stotelių tinklas daugelyje šalių vis dar labai ribotas. Be jo lengvieji vandeniliniai automobiliai negali tapti patogiu kasdieniu pasirinkimu. Vairuotojui neužtenka žinoti, kad technologija veikia – jis turi galėti realiai ja naudotis.
Kita problema – vandenilio saugojimas. Tai reikalauja specialių talpų, saugumo standartų ir patikimos priežiūros. Vandenilis yra lengvos dujos, todėl jo laikymas ir transportavimas nėra toks paprastas kaip įprastų degalų.
Taip pat svarbu kaina. Kol vandenilio gamyba, transportavimas ir infrastruktūra brangūs, tokie sprendimai sunkiai konkuruos su įprastais automobiliais ar elektromobiliais.
Dėl šių priežasčių daugelis ekspertų mano, kad vandenilis pirmiausia plačiau įsitvirtins ne lengvuosiuose automobiliuose, o pramonėje, energetikoje ir sunkiajame transporte. Ten, kur baterijos ne visada patogios dėl svorio, įkrovimo laiko ar reikalingos galios, vandenilis gali turėti daugiau pranašumų.
Ar tai reiškia benzino eros pabaigą?
Kol kas būtų per drąsu sakyti, kad benzininiai automobiliai jau netrukus taps istorija vien dėl tokių eksperimentų. Transporto pokyčiai vyksta lėčiau, nei kartais atrodo iš antraščių. Vairuotojų įpročiai, infrastruktūra, kainos, taisyklės ir technologijų patikimumas keičiasi palaipsniui.
Tačiau šis projektas parodo svarbią kryptį. Ateities automobiliai nebūtinai bus tik vieno tipo. Vienur dominuos elektromobiliai, kitur gali būti naudojamas vandenilis, dar kitur reikės tarpinių sprendimų, leidžiančių sumažinti taršą nekeičiant viso transporto parko per vieną dešimtmetį.
Brazilijos tyrėjų perdarytas „Fiat Siena“ įdomus tuo, kad jis neatrodo kaip tolimos ateities fantazija. Tai bandymas atsakyti į labai praktišką klausimą: ar galime panaudoti tai, ką jau turime, tik švaresniu būdu?
Jei tokios technologijos bus tobulinamos, jos gali tapti ne pagrindiniu, bet svarbiu papildomu keliu mažinant transporto taršą.
Ką tai reiškia paprastam vairuotojui
Paprastam vairuotojui šiandien tai dar nereiškia, kad netrukus bus galima nuvažiuoti į servisą ir paprastai perdaryti savo benzininį automobilį į vandenilinį. Tam reikėtų aiškių saugumo standartų, sertifikavimo, infrastruktūros, pildymo stotelių ir ekonomiškai pagrįstos kainos.
Tačiau tokie projektai rodo, kad automobilių pramonė ieško daugiau nei vieno atsakymo. Ir tai gera žinia. Kuo daugiau technologinių kelių bus išbandyta, tuo didesnė tikimybė, kad skirtingoms šalims, miestams ir vairuotojams atsiras tinkamų sprendimų.
Vandeniliu varomas perdarytas automobilis kol kas yra daugiau pažadas nei kasdienybė. Bet jis primena vieną svarbų dalyką: ateities transportas gali būti ne tik naujų automobilių, bet ir senų technologijų pergalvojimo istorija.
