Brangiausi mokami keliai Europoje: kur kelionė automobiliu gali pastebimai pabrangti

Kelionė automobiliu po Europą daugeliui atrodo patogi ir laisva. Galima sustoti kada panorėjus, pakeisti maršrutą, užsukti į mažesnius miestelius ir nesiderinti prie skrydžių ar viešojo transporto grafikų. Tačiau tokia laisvė turi ir papildomų išlaidų, kurios ne visada įvertinamos iš anksto.

Viena iš jų – mokami keliai, tiltai, tuneliai ir vinjetės. Kai kuriose šalyse kelių mokesčiai yra nedideli ir beveik nepastebimi bendrame kelionės biudžete. Kitose valstybėse vienas ilgesnis greitkelio ruožas gali kainuoti tiek, kiek vakarienė dviem arba dar viena nakvynė pakeliui.

Todėl planuojant vasaros atostogas automobiliu verta žiūrėti ne tik į degalų ar elektros sąnaudas, viešbučius ir maistą. Mokami keliai taip pat gali sudaryti reikšmingą sumą, ypač jei kelionė driekiasi per Prancūziją, Italiją, Skandinaviją ar kitas šalis, kuriose greitkelių infrastruktūra yra brangi.

Kodėl kelių mokesčiai Europoje taip skiriasi?

Europoje nėra vienos bendros mokamų kelių sistemos. Kiekviena šalis taiko savo modelį. Vienur vairuotojas moka už konkretų nuvažiuotą greitkelio ruožą, kitur reikia pirkti vinjetę tam tikram laikotarpiui, o dar kitur mokestis taikomas tik už tiltus, tunelius ar įvažiavimą į miestų zonas.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Italijoje dažniausiai mokama už nuvažiuotą atstumą automagistralėse. Įvažiuojant į mokamą kelią paimamas bilietas, o išvažiuojant sumokama pagal ruožą. Skandinavijoje dažnai apmokestinami tiltai, tuneliai ir tam tikros miesto zonos. Kai kuriose Vidurio Europos šalyse labiau įprastos vinjetės, kurios leidžia naudotis greitkeliais tam tikrą laiką.

Dėl to paprastas palyginimas kartais gali klaidinti. Vienas kelias gali atrodyti labai brangus, nes tai ilgas greitkelio ruožas nuo vieno šalies krašto iki kito. Kitas mokestis gali būti mažesnis, bet taikomas trumpam tuneliui ar tiltui. Kelionės kaina priklauso ne tik nuo tarifo, bet ir nuo to, kiek kartų tokius ruožus teks kirsti.

Brangiausi mokami maršrutai

Pagal pateikiamą reitingą brangiausių Europos mokamų kelių viršuje atsiduria Prancūzijos A6/A7 maršrutas, jungiantis Paryžių ir Marselį. Lengvojo automobilio vairuotojui kelionė į vieną pusę šiame ruože gali kainuoti apie 60,50 svaro sterlingų. Keliaujant pirmyn ir atgal suma jau tampa gerokai juntama.

Šis maršrutas populiarus neatsitiktinai. Jis jungia Prancūzijos sostinę su pietine šalies dalimi ir Viduržemio jūros regionu, todėl vasarą juo naudojasi daugybė atostogautojų. Tai patogus, greitas ir svarbus kelias, tačiau būtent dėl to jis nėra pigus.

Tarp brangiausių kelių taip pat minimas Zundo tiltas, jungiantis Daniją ir Švediją. Tai ne įprastas greitkelis, o svarbus inžinerinis objektas, leidžiantis greitai persikelti tarp dviejų Skandinavijos šalių. Vienkartinis važiavimas šiuo tiltu kainuoja daugiau nei daugelis trumpesnių mokamų kelių Europoje, tačiau jis sutaupo daug laiko ir yra patogus keliaujantiems tarp Kopenhagos ir Malmės.

Dar vienas brangus maršrutas – Strasbūro ir Monpeljė kryptis Prancūzijoje. Tai aktualus kelias tiems, kurie vyksta į pietinius Prancūzijos regionus arba toliau link Ispanijos. Prancūzijos greitkeliai dažnai pasižymi gera kokybe, tačiau ilgesnė kelionė jais gali smarkiai padidinti bendrą atostogų biudžetą.

Italijoje išsiskiria A1 autostrada, jungianti Milaną ir Neapolį. Tai vienas svarbiausių šalies kelių, kertantis Italiją iš šiaurės į pietus. Keliautojams jis patogus, nes leidžia greitai pasiekti daug svarbių miestų, tačiau už patogumą taip pat tenka mokėti.

Graikijoje tarp brangesnių maršrutų minima A1 magistralė tarp Atėnų ir Salonikų. Tai pagrindinė šalies transporto arterija, svarbi tiek vietiniams gyventojams, tiek turistams, keliaujantiems po žemyninę Graikijos dalį.

Brangiausi keliai

Pigiausi mokami keliai taip pat egzistuoja

Nors mokami keliai dažnai siejami su didelėmis išlaidomis, kai kuriose Europos šalyse jie kainuoja palyginti nedaug. Reitinge kaip pigiausias minimas Demir Kapija–Gevgelija ruožas Šiaurės Makedonijoje. Jo kaina siekia apie 1,43 svaro sterlingų, todėl tokia rinkliava bendrame kelionės biudžete beveik nepastebima.

Tarp pigesnių mokamų ruožų taip pat minimi Bosnijos ir Hercegovinos A1 kelias tarp Sarajevo ir Zenicos, Vokietijos Varnovo tunelis, Albanijos A1 Rrugë e Kombit ir Serbijos E-75 maršrutas tarp Belgrado ir Nišo.

Šie pavyzdžiai rodo, kad mokami keliai Europoje nėra vienodas reiškinys. Vienoje šalyje už ilgą ir patogų greitkelį teks sumokėti nemažai, o kitoje rinkliava gali būti daugiau simbolinė. Todėl keliaujant per kelias valstybes verta iš anksto susidaryti aiškų vaizdą, kur laukia didžiausios išlaidos.

Vinjetės, tiltai ir miesto mokesčiai

Svarbu prisiminti, kad mokami keliai nėra vien tik greitkelių užtvarai. Kai kuriose šalyse vairuotojai turi įsigyti vinjetę. Ji gali galioti dieną, savaitę, mėnesį ar metus, priklausomai nuo valstybės taisyklių. Jei vinjetės neturėsite, bauda gali būti gerokai didesnė nei pats mokestis.

Atskirai reikėtų įvertinti tiltus ir tunelius. Jie dažnai kainuoja daugiau nei trumpas kelio ruožas, nes jų statyba ir priežiūra yra brangi. Zundo tiltas tarp Danijos ir Švedijos yra vienas ryškiausių pavyzdžių, tačiau panašių objektų Europoje yra ir daugiau.

Dar viena kategorija – miestų įvažiavimo arba spūsčių mokesčiai. Pavyzdžiui, Londono spūsčių mokestis nėra greitkelio rinkliava, bet keliaujančiam automobiliu jis vis tiek gali tapti papildoma išlaidų eilute. Be to, daugelyje Europos miestų veikia mažos taršos zonos, kurioms gali reikėti registracijos ar specialaus leidimo.

Kodėl verta planuoti iš anksto?

Mokami keliai dažniausiai nėra problema, jei žmogus jiems pasiruošęs. Nemalonu būna tada, kai mokestis užklumpa netikėtai arba kai vairuotojas nepagalvoja, kad per vieną kelionę tokių mokesčių susidarys keli.

Planuojant maršrutą verta atsidaryti navigaciją ir patikrinti, ar ji siūlo mokamus kelius. Dauguma navigacijos programėlių leidžia pasirinkti alternatyvą be mokamų kelių. Vis dėlto reikia suprasti, kad nemokamas maršrutas dažnai bus ilgesnis, lėtesnis ir kartais labiau varginantis.

Kartais mokamas kelias apsimoka. Jei jis sutaupo kelias valandas, mažina degalų ar elektros sąnaudas, leidžia važiuoti saugiau ir patogiau, papildomas mokestis gali būti logiškas. Tačiau jei skirtumas tik keliolika minučių, o rinkliava didelė, verta pagalvoti apie alternatyvą.

Ypač tai aktualu keliaujant su šeima, kemperiu ar sunkesniu automobiliu. Kai kuriose šalyse transporto priemonės kategorija turi didelę įtaką kainai. Lengvasis automobilis gali mokėti vieną tarifą, mikroautobusas ar kemperis – visai kitą.

Kaip sumažinti kelionės išlaidas?

Pirmiausia reikėtų iš anksto patikrinti, kokios kelių apmokėjimo taisyklės galioja kiekvienoje šalyje, per kurią važiuosite. Tai ypač svarbu, jei planuojamas ilgesnis maršrutas per kelias valstybes.

Antra, verta palyginti mokamą ir nemokamą maršrutą. Kartais nemokamas kelias gali būti ne tik pigesnis, bet ir gražesnis, ypač jei kelionės tikslas nėra kuo greičiau pasiekti galutinį tašką. Mažesni keliai dažnai veda per miestelius, kalnų vietoves ar pakrantes, kurių nepamatysite važiuodami automagistrale.

Trečia, verta pasitikrinti, ar vinjetę galima įsigyti internetu. Tai padeda išvengti streso prie sienos ar degalinėje. Be to, kai kuriose šalyse vinjetės jau yra elektroninės, todėl popierinio lipduko ant stiklo nebereikia.

Ketvirta, keliaujant per miestus būtina pasidomėti mažos taršos zonomis. Jos nėra tas pats, kas mokami greitkeliai, tačiau už taisyklių pažeidimą gali tekti mokėti baudą. Tai ypač aktualu keliaujant į Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ar kitų šalių didmiesčius.

Lietuvos vairuotojams svarbiausia – ne tik kaina

Iš Lietuvos automobiliu keliaujant į Vakarų ar Pietų Europą mokami keliai tampa beveik neišvengiami. Važiuojant link Italijos, Prancūzijos, Kroatijos, Slovėnijos ar Austrijos, dažnai teks susidurti su vinjetėmis, tunelių mokesčiais arba greitkelių rinkliavomis.

Todėl biudžetą verta skaičiuoti ne vien pagal degalus. Jei keliaujama su elektromobiliu, reikia įvertinti ir įkrovimo kainas skirtingose šalyse. Jei važiuojama dyzeliniu ar benzininiu automobiliu, svarbu nepamiršti degalų kainų skirtumų, stovėjimo mokesčių ir galimų ekologinių zonų.

Mokami keliai dažnai leidžia keliauti greičiau, saugiau ir patogiau, bet jie turi būti įtraukti į planą. Tada jie netampa nemalonia staigmena.

Išvada

Brangiausi Europos mokami keliai labiausiai išsiskiria Prancūzijoje, Italijoje, Skandinavijoje ir Graikijoje. Tokie maršrutai kaip Paryžius–Marselis, Zundo tiltas ar Milanas–Neapolis gali pastebimai padidinti kelionės automobiliu kainą, ypač jei važiuojama pirmyn ir atgal.

Tuo pat metu Europoje yra ir labai pigių mokamų ruožų, ypač Balkanų šalyse. Todėl nėra vienos taisyklės, kad kelionė mokamais keliais visada bus brangi. Viskas priklauso nuo šalies, maršruto, transporto priemonės tipo ir to, kiek laiko norite sutaupyti.

Geriausias sprendimas – planuoti iš anksto. Patikrinkite vinjetes, tiltų ir tunelių mokesčius, palyginkite mokamus bei nemokamus maršrutus ir į kelionės biudžetą įtraukite ne tik degalus ar nakvynes. Tada net ir „auksiniai“ greitkeliai neatrodys kaip nemaloni staigmena, o taps tiesiog dar viena suplanuota kelionės dalimi.