Europa įžengia į naują, teisiškai įtvirtintą klimato režimo etapą. Po balsavimo Europos Parlamente tapo aišku: iki 2040 metų Europos Sąjunga privalės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą net 90 procentų, lyginant su 1990 metų lygiu. Tai ne politinė deklaracija ir ne siekis „jeigu pavyks“ – tai įstatyme įrašytas tikslas, kuris nulems sprendimus energetikoje, transporte, statyboje ir pramonėje artimiausiems dešimtmečiams.
Už klimato akto pakeitimus balsavo 413 parlamentarų, prieš – 226, dar 12 susilaikė. Taip Europos Parlamentas patvirtino politinį susitarimą su Taryba, kuriuo nustatomas naujas privalomas tarpinis tikslas kelyje į 2050-ųjų klimato neutralumą. Kitaip tariant, Europa sau pačiai užsiveržia diržą anksčiau, nei pasiekia galutinį finišą.
Lankstumas – tik popieriuje
Nors teisės akte kalbama apie „lankstumą“, realybėje jis ribotas ir griežtai apibrėžtas. Nuo 2036 metų iki penkių procentinių punktų iš reikalaujamo sumažinimo bus galima padengti vadinamaisiais aukštos kokybės tarptautiniais anglies dioksido kreditais iš partnerių šalių. Tačiau parlamentarai iš anksto uždėjo saugiklius: jokie projektai, prieštaraujantys strateginiams ES interesams, nebus finansuojami. Kitaip tariant, pigūs ir politiškai nepatogūs sprendimai atkrenta.
Be to, įstatyme įtvirtinta galimybė naudoti nuolatinį vidaus anglies dioksido šalinimą tais atvejais, kai realus išmetimų mažinimas tampa technologiškai ar ekonomiškai sunkiai įmanomas. Tai signalas pramonei: visiškai „išsisukti“ nepavyks, bet bus leidžiama kompensuoti tai, ko neįmanoma greitai pakeisti.
ETS2 atidėtas, bet neišnyko
Vienas jautriausių sprendimų – antrinės apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos startas – vis dėlto buvo atidėtas. ES ATLPS2 (ETS2) įsigalios ne 2027-aisiais, kaip planuota, o 2028 metais. Tačiau tai tik laiko pirkimas. Ši sistema apims CO₂ išmetimą, susidarantį deginant kurą pastatuose ir kelių transporte – būtent ten, kur poveikį tiesiogiai pajus namų ūkiai ir smulkusis verslas.
Tai reiškia, kad šildymas, degalai ir logistika taps dar vienu reguliuojamu klimato politikos instrumentu. Oficialiai – siekiant efektyvumo. Neoficialiai – kainų spaudimas taps neišvengiamas.
Nuolatinė priežiūra ir galimybė dar griežtinti
Kas dvejus metus Europos Komisija vertins pažangą: remsis naujausiais mokslo duomenimis, technologine pažanga, pramonės konkurencingumu, energijos kainų tendencijomis ir jų poveikiu gyventojams. Jei bus nuspręsta, kad dabartinės priemonės nepakankamos, Komisija pasilieka teisę siūlyti naujus klimato teisės akto pakeitimus – įskaitant paties 2040 metų tikslo koregavimą arba papildomų mechanizmų įvedimą.
Tai svarbus signalas: dabartinis sprendimas nėra galutinė stotelė. Tai platforma, nuo kurios galima judėti dar griežtesne kryptimi.
Teisinis spaudimas – visoms valstybėms, be išimčių
Įsigaliojus teisės aktui – praėjus 20 dienų po paskelbimo ES oficialiajame leidinyje – jis taps privalomas visoms valstybėms narėms. Europos klimato įstatymas jau dabar teisiškai įpareigoja iki 2030 metų sumažinti grynąjį išmetimą bent 55 procentais, o iki 2050-ųjų pasiekti klimato neutralumą. 2040 metų tikslas įspraudžia dar vieną kontrolinį tašką, kuris palieka vis mažiau erdvės nacionaliniams manevrams.
Trumpai tariant, Briuselis pasirinko nebe kryptį, o tempą. Ir jis – maksimalus. Gyventojams tai reiškia brangesnę energiją ir daugiau reguliavimo. Verslui – spartesnes investicijas ir mažiau laiko prisitaikyti. Europa pasirinko kursą, iš kurio pasukti atgal bus beveik neįmanoma.
Šaltinis:
