„Nemokamas pristatymas“ skamba kaip dovana, tačiau iš tiesų tai viena brangiausių paslaugų, kurias pirkėjai Lietuvoje perka net to nesuvokdami. Buvęs didelio prekybos tinklo vadovas atskleidžia, kaip ši schema veikia iš vidaus ir kodėl, spausdami mygtuką „mokėti“, dažnai savanoriškai atiduodame dešimtis eurų daugiau.
Situacija pažįstama daugeliui. Dedate prekes į internetinės parduotuvės krepšelį ir staiga ekrane pasirodo viliojantis užrašas: „Nemokamas pristatymas perkant už daugiau nei 25 eurus.“ Krepšelyje – 19,80 euro. Pridedate dar kelis nereikšmingus produktus, kad pasiektumėte „reikiamą“ sumą, ir paspaudžiate apmokėjimą. Mintyse – pasitenkinimas: sutaupėte degalus, laiką, stovėjimą eilėje. Tačiau realybė kur kas mažiau romantiška.
Buvęs prekybos centro vadovas, šešis mėnesius kruopščiai lyginęs kainas Lietuvoje, teigia: vadinamasis nemokamas pristatymas dažniausiai reiškia 20–40 procentų didesnes kainas nei fizinėje parduotuvėje. Skirtumas slypi ne viename mokesčio eilutės pavadinime, o visoje sistemoje, kuri sukurta taip, kad pirkėjas permokėtų to net nepastebėdamas.
Pagrindinis mitas, kuriuo vis dar tiki pirkėjai, – kad pristatymas yra atskira, nepriklausoma paslauga. Iš tikrųjų jis beveik niekada nebūna „atskiras“. Internetinės prekybos platformos itin retai atvirai parašo: „Pristatymas – 4,99 euro.“ Vietoje to šie pinigai subtiliai paslepiami prekės kainoje. Kitais atvejais padidinama minimali užsakymo suma arba prie kai kurių prekių atsiranda migloti „administravimo“, „apdorojimo“ ar „paslaugos“ mokesčiai. Pirkėjas moka, tačiau jo smegenys girdi tik vieną žodį – „nemokamai“.
Vienas realus pavyzdys iš Lietuvos rinkos. Vaikiška automobilinė kėdutė vietinėje specializuotoje parduotuvėje kainuoja 149 eurus. To paties prekės ženklo ir modelio kėdutė didelėje internetinėje platformoje – 179 eurai. Pristatymas? „Nemokamas“, jei perkate už daugiau nei 25 eurus. Skirtumas – 30 eurų. Kur jie dingo? Atsakymas paprastas: jie jau įskaičiuoti į kainą. Jūs sumokėjote už „nemokamą“ paslaugą net neturėdami galimybės jos atsisakyti.
Kainų augimą lemia keli nematomi, bet labai realūs veiksniai. Pirmiausia – platformų komisiniai. Prekybininkai internetinėms platformoms dažnai moka nuo 5 iki 20 procentų nuo kiekvienos parduotos prekės vertės. Šių pinigų jie neaukoja – jie tiesiog įskaičiuojami į galutinę kainą. Prie to prisideda logistika: sandėliavimas, pakavimas, kurjerių darbas, grąžinimų administravimas. Visa tai kainuoja, o sąskaitą apmoka galutinis pirkėjas.
Dar viena mažiau matoma, bet itin veiksminga detalė – algoritmai. Sistema puikiai mato, kad pirkėjas pasirengęs mokėti daugiau už patogumą. Todėl nuolatiniams klientams kainos dažnai būna didesnės nei naujiems. Ne vienas pirkėjas yra pastebėjęs, kad atsidarius tą pačią prekę kitoje naršyklėje ar be prisijungimo, kaina staiga tampa mažesnė.
Buvęs vadovas pateikia ir kasdienį pavyzdį – savaitinį maisto krepšelį trijų asmenų šeimai. Apsipirkimas parduotuvėje šalia namų, įskaitant degalus automobiliui, kainuoja apie 84 eurus. Tos pačios prekės internetinėje parduotuvėje, kur pristatymas „nemokamas“ nuo 35 eurų, atsieina daugiau nei 91 eurą. Skirtumas – beveik 7 eurai, arba apie 8 procentai. Ir tai dar neskaičiuojant prastesnės vaisių bei daržovių kokybės, apdaužytų pakuočių ar laiko, sugaišto aiškinantis dėl brokuotos prekės.
Ar tai reiškia, kad pristatymas visada yra blogis? Ne. Yra situacijų, kai jis iš tiesų pateisinamas. Didelių gabaritų daiktai, tokie kaip buitinė technika ar baldai, be pristatymo dažnai apskritai neįmanomi. Taip pat kritinės situacijos, kai svarbiausias tampa greitis, o ne kaina. Tačiau kasdieniams pirkiniams „nemokamas pristatymas“ dažniausiai tėra patogiai supakuota permoka.
Buvęs prekybos centro vadovas pataria kelis paprastus dalykus, kurie gali išgelbėti piniginę. Visada palyginti kainą ne tik platformoje, bet ir fizinėje parduotuvėje ar kitoje svetainėje. Skaičiuoti galutinę sumą, o ne tik žiūrėti į užrašą „0 € už pristatymą“. Nesivaikyti minimalios užsakymo sumos, kuri dažnai priverčia pirkti tai, ko visai nereikia. Ir, jei įmanoma, rinktis atsiėmimą parduotuvėje ar paštomate, kur kainos neretai būna sąžiningesnės.
Išvada paprasta ir nemaloni: nemokamas pristatymas yra graži pasaka skaitmeniniame pasaulyje. Už ją mokame kainų antkainiais, nereikalingais pirkimais ir sugaištu laiku. Kitą kartą pamatę viliojantį „nemokamo pristatymo“ ženklą, verta savęs paklausti dviejų klausimų: kiek ši prekė kainuoja parduotuvėje už keliolikos minučių kelio ir ką aš iš tikrųjų turiu nusipirkti, kad gaučiau šią tariamą „dovaną“.
Atsakymai gali būti nemalonūs, bet būtent jie apsaugo nuo tyliai iš piniginės dingstančių eurų. Nes pasaulyje, kuriame viskas vadinama nemokamu, dažniausiai brangiausia būna tai, kas reklamuojama garsiausiai.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
