Buvęs „Tele2“ klientas po trejų metų gavo žinutę apie skolą: „Sakė, kad viskas apmokėta“

Praeina treji metai. Žmogus jau seniai naudojasi kitu operatoriumi, numeris tas pats, gyvenimas eina toliau, apie seną sutartį su „Tele2“ jis net nebegalvoja. Ir staiga telefone pasirodo žinutė: esate skolingas, sumokėkite nedelsdamas, kitaip reikalas gali būti perduotas skolų išieškojimui.

Suma, kaip pasakoja buvęs klientas, nebuvo didelė – vos keli eurai. Tačiau tokiose istorijose dažnai labiausiai piktina ne pati suma, o jausmas, kad žmogus pastatomas prieš faktą. Ypač tada, kai sutartis nutraukta seniai, o išeinant iš operatoriaus, kliento teigimu, buvo patikinta, kad viskas apmokėta ir jokių įsipareigojimų nebėra.

„Tele2“ paslaugų atsisakė, bet skola atsirado po trejų metų

Buvęs „Tele2“ klientas pasakoja, kad prieš trejus metus nutraukė sutartį ir perėjo pas kitą paslaugų teikėją. Jo telefono numeris liko tas pats, el. pašto adresas taip pat nepasikeitė. Kitaip tariant, jei būtų likusi kokia nors neapmokėta sąskaita, bendrovė turėjo galimybę su juo susisiekti.

Pasak kliento, atsisveikindamas su „Tele2“ jis dar pasitikslino, ar tikrai visos sąskaitos apmokėtos. Tąkart, jo teigimu, buvo patvirtinta, kad viskas tvarkoje. Po to trejus metus nebuvo nei priminimų, nei sąskaitų, nei jokių įspėjimų apie skolą. Todėl netikėta žinutė po tiek laiko jam sukėlė ne tik nuostabą, bet ir pyktį.

Situacija daugeliui pažįstama iš kasdienybės: nutrauki sutartį, galvoji, kad viską uždarei, o po ilgo laiko išlenda „likutis“. Kartais tai būna paskutinė proporcinė sąskaita, kartais įrangos mokestis, kartais nuolaidos grąžinimas ar sistemoje likęs kelių eurų neatitikimas. Tačiau jei žmogui apie tai nepranešama laiku, po trejų metų toks reikalavimas atrodo labai keistai.

Klientas sako negavęs aiškaus paaiškinimo

Labiausiai buvusį klientą supykdė tai, kad jis, savo teigimu, negavo aiškaus atsakymo, iš kur ta skola atsirado. Jis kreipėsi į „Tele2“ ir prašė paaiškinti, už ką konkrečiai prašoma sumokėti. Tokiu atveju žmogus natūraliai tikisi matyti sąskaitą, laikotarpį, paslaugą ar bent paprastą paaiškinimą: kada susidarė suma ir kodėl apie ją nebuvo pranešta anksčiau.

Tačiau vietoje aiškaus išaiškinimo, pasak kliento, jis sulaukė spaudimo sumokėti, nes priešingu atveju reikalas gali būti perduotas skolų išieškojimo įmonei. Tokia formuluotė net ir dėl kelių eurų veikia labai nemaloniai. Žmogus pradeda galvoti ne apie sumą, o apie pasekmes: ar neatsiras papildomų mokesčių, ar nebus sugadinta kredito istorija, ar neprasidės laiškai iš skolų administratorių.

Dėl to jis galiausiai sumokėjo. Ne todėl, kad situacija jam tapo aiški, o todėl, kad nenorėjo didesnių problemų. Būtent tai ir paliko blogiausią įspūdį – jausmą, kad klientui nebuvo normaliai paaiškinta, už ką jis moka.

Kodėl verta viską užsidaryti raštu

Ši istorija yra gera pamoka visiems, kurie keičia mobiliojo ryšio, interneto, televizijos ar kitų paslaugų tiekėją. Išeinant iš bendrovės neužtenka išgirsti žodinio „viskas gerai“. Geriausia paprašyti raštiško patvirtinimo, kad sutartis nutraukta, galutinė sąskaita apmokėta, įrangos grąžinimo ar kitų įsipareigojimų neliko.

Tai gali atrodyti kaip perteklinis formalumas, bet po kelerių metų toks laiškas gali tapti vieninteliu aiškiu įrodymu. Konsultantai keičiasi, sistemos keičiasi, klientas nebeprisimena kiekvienos detalės, o bendrovė gali remtis savo įrašais. Jei turite raštišką patvirtinimą, ginčytis daug lengviau.

Gavus seną reikalavimą sumokėti, svarbiausia neskubėti spausti nuorodų ar mokėti vien todėl, kad žinutė skamba griežtai. Pirmiausia reikia patikrinti, ar pranešimas tikras, prisijungti prie oficialios savitarnos arba kreiptis į įmonę oficialiais kontaktais. Tada verta raštu paprašyti paaiškinimo: kokia sąskaita, už kokį laikotarpį, kada ji buvo išrašyta, kokiu būdu siųsta ir kodėl klientas apie ją sužinojo tik dabar.

„Tele2“ sureagavo po paviešintos istorijos

Kai ši istorija buvo paviešinta, „Tele2“ atstovai sureagavo ir paprašė kliento privačiai pateikti telefono arba kliento numerį, kad galėtų patikrinti informaciją sistemoje ir išsiaiškinti aplinkybes. Tai rodo, kad tokios situacijos gali būti nagrinėjamos individualiai, tačiau klientui nemalonus jausmas jau buvo likęs.

Tokiose istorijose svarbiausias klausimas paprastas: jei skola tikra, kodėl apie ją žmogus nebuvo informuotas anksčiau? O jei klientas prašo paaiškinimo, kodėl jam iš karto nepateikiamas aiškus atsakymas? Net keli eurai gali sugadinti pasitikėjimą, jei žmogus jaučiasi ne informuojamas, o spaudžiamas.

Todėl ši istorija nėra tik apie vieną buvusį „Tele2“ klientą ir kelis eurus. Ji apie tai, kaip svarbu paslaugų teikėjams aiškiai bendrauti su klientais, o patiems vartotojams – nepalikti nutrauktų sutarčių „ant žodžio“. Nes po trejų metų net maža suma gali virsti dideliu nervų gadinimu.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!