Astronomų bendruomenėje tvyro įtampa – naujai atrasta kometa C/2026 A1 (MAPS) juda tiesiai į pavojingiausią savo kelionės etapą. Jei ji išgyvens mirtinai artimą susitikimą su Saule, Žemės gyventojai gali tapti liudininkais vieno įspūdingiausių pastarųjų dešimtmečių dangaus reiškinių. Tačiau scenarijus turi ir kitą pusę: ši kometa gali paprasčiausiai subyrėti dar neparodžiusi viso savo potencialo.
Kometa buvo atrasta 2026 m. sausio 13 d. Čilėje, vykdant asteroidų paieškos programą MAPS, ir iš karto patraukė mokslininkų dėmesį. Ji priklauso vadinamajai Kreutzo kometų šeimai – tai tie patys dangaus klajokliai, kurie istorijoje jau ne kartą virto legendomis. Būtent šiai grupei priklausė 1843 ir 1882 metų „Didžiosios kometos“, taip pat itin ryškios Ikeya-Seki ir Lovejoy kometos, kurios buvo matomos net dienos šviesoje. Astrofizikai pabrėžia, kad Kreutzo kometos garsėja ne tik įspūdingu ryškumu, bet ir kraštutinėmis sąlygomis, kurias jos turi atlaikyti.
Kodėl ši kometa laikoma ypatinga
C/2026 A1 išsiskiria tuo, kad buvo aptikta būdama neįprastai toli nuo Saulės. Tai, pasak ekspertų, gali reikšti, jog ji yra didesnis fragmentas nei dauguma panašių kometų. Šiuo metu jos ryškis siekia apie 17 balų – per silpnas, kad būtų matomas plika akimi, ir sunkiai pasiekiamas net mėgėjiškais teleskopais. Tačiau situacija turėtų pradėti keistis kovo viduryje, kai kometa ims sparčiai ryškėti ir taps įdomi pažengusiems dangaus stebėtojams.
Tikrasis lūžio taškas laukia balandžio pradžioje. 2026 m. balandžio 4 d. kometa pasieks perihelį – arčiausią savo orbitos tašką Saulės atžvilgiu. Ji praskries vos maždaug 748 tūkstančių kilometrų atstumu nuo Saulės paviršiaus. Tokia distancija yra ekstremali net ir Kreutzo kometoms. Milžiniška temperatūra ir galingos gravitacinės jėgos dažnai reiškia vieną – suirimą.
Geriausias scenarijus – netikėtas sprogimas danguje
Paradoksalu, tačiau būtent vėlyvas suirimas laikomas pačiu įspūdingiausiu scenarijumi. Jei kometa išgyvens iki perihelio ir subyrės jau praskridusi pro Saulę, ji gali staiga ir netikėtai smarkiai paryškėti. Tokiais atvejais danguje pasirodo įspūdingi šviesos pliūpsniai ir ilgos uodegos, kurios gali būti matomos net dieną. Astronomai neatmeta galimybės, kad C/2026 A1 balandžio pradžioje taps matoma plika akimi vakaro danguje – jei tik nesubyrės per anksti.
Kas turės geriausias stebėjimo sąlygas
Nors kometa bus matoma ir Šiaurės pusrutulyje, specialistai atvirai pripažįsta: daugiau šansų ją pamatyti turės Pietų pusrutulio gyventojai. Dėl savo orbitos visos Kreutzo šeimos kometos geriau atsiskleidžia pietų danguje. Vis dėlto, jei kometa pasieks prognozuojamą ryškumą, trumpą laiką ji gali tapti pastebima ir Europoje.
Ar C/2026 A1 (MAPS) taps dar viena į astronomijos istoriją įrašyta „didžiąja kometa“, ar liks tik neišsipildžiusiu lūkesčiu, paaiškės artimiausiomis savaitėmis. Viena aišku – balandžio 4-oji bus lemiama data, po kurios dangaus stebėtojai arba švęs retą reginį, arba konstatuos dar vieną tyliai Saulėje žuvusią kometą. Laukimas jau pasiekė maksimumą.
Šaltiniai: „Sky&Telescope“, „The Conversation“
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
