Atrodytų, kas gali būti įprasčiau už sustojimą degalinėje: įvažiuoji, įsipili kuro, priglaudi kortelę ir važiuoji toliau. Tačiau būtent tokiose kasdienėse situacijose sukčiai dažnai ir ieško progų. Socialiniuose tinkluose vėl plinta įspėjimai apie apgaules degalinėse, o ekspertai primena: prieš mokant verta skirti kelias sekundes terminalui, sumai ir kolonėlės numeriui patikrinti.
„Tik įsipyliau kuro“ gali baigtis visai ne taip paprastai
Tomas į degalinę užsuko pakeliui į darbą. Buvo rytas, eilė nedidelė, galvoje – susitikimai, skambučiai ir mintis, kad vėl vėluoja. Jis sustojo prie kolonėlės, įsipylė kuro, priėjo prie terminalo ir jau tiesė kortelę.
Tada pastebėjo smulkmeną.
Kortelių skaitytuvas atrodė šiek tiek kitaip nei kitoje kolonėlėje. Plastikinė dalis aplink kortelės angą buvo lyg truputį atsikišusi, o šalia matėsi neaiškus klijų pėdsakas. Tomas iš pradžių pagalvojo, kad gal terminalas tiesiog senas. Bet kažkas viduje sustabdė.
Jis nenuėjo į ginčą, nebandė pats nieko nuplėšti. Tiesiog pasirinko kitą būdą – nuėjo sumokėti į degalinės vidų.
Gal tai buvo nieko rimto. Gal tik susidėvėjęs terminalas. Bet tą rytą jis suprato vieną dalyką: prie degalinės mokėjimo įrenginio verta žiūrėti taip pat atidžiai kaip prie bankomato.
Internete plinta „varžto“ istorija, bet tikroji rizika – kitur
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose daug dėmesio sulaukė vadinamoji „varžto“ apgaulė. Pasakojama, kad sukčiai esą įkiša varžtą ar kitą daiktą į degalų pistoleto laikiklį, todėl pylimas tariamai nesibaigia tinkamai, o kitas žmogus gali tęsti pylimą ankstesnio kliento sąskaita.
Tokios istorijos greitai plinta, nes jos skamba paprastai ir gąsdinančiai. Vairuotojas išvažiuoja, o kažkas kitas neva pilasi kurą už jo pinigus.
Vis dėlto svarbu nepamiršti: tokių pasakojimų dažnai daugiau nei patvirtintų atvejų. Tai nereiškia, kad prie degalinės nereikia būti atidiems. Tiesiog realiausia grėsmė dažniausiai slypi ne pistoleto laikiklyje, o mokėjimo terminale.
Sukčiai vis dažniau taikosi į kortelių duomenis. Tokia apgaulė vadinama kortelių nuskaitymu. Ant tikro terminalo gali būti uždedamas papildomas įrenginys, kuris nuskaito banko kortelės informaciją, o kamera arba netikra klaviatūra gali padėti sužinoti PIN kodą.
Ką būtina patikrinti prieš mokant kortele
Prieš įvesdami kortelę ar liesdami ją prie terminalo, skirkite kelias sekundes apžiūrai. Tai nėra paranoja. Tai toks pat įprotis kaip patikrinti, ar pasiėmėte piniginę.
Įtarimą turėtų kelti atsilaisvinusios terminalo dalys, neįprasti plastikiniai priedai, klijų likučiai, kreivai uždėta kortelės anga, kitoks skaitytuvo vaizdas nei prie gretimos kolonėlės arba klaviatūra, kuri atrodo storesnė nei įprastai.
Jei kažkas atrodo keistai, geriau nerizikuoti. Pasirinkite kitą kolonėlę, atsiskaitykite degalinės viduje arba informuokite darbuotoją.
Taip pat prieš mokėjimą patikrinkite kolonėlės numerį ir sumą. Skubant galima patvirtinti ne tą mokėjimą arba padėti žmogui, kuris tuo ir naudojasi.
Svarbiausia taisyklė paprasta: jei terminalas atrodo įtartinai, kortelės nekiškite.
Sukčiai naudojasi ir žmonių gerumu
Ne visos degalinių apgaulės yra techninės. Kartais sukčiams nereikia jokių įrenginių – užtenka žmogaus paslaugumo.
Pavyzdžiui, prie terminalo gali prieiti nepažįstamas vairuotojas ir pasakyti, kad jo kortelė neveikia. Jis gali paprašyti „tik trumpam padėti“, sumokėti už degalus, pažadėti iškart pervesti pinigus arba atiduoti grynaisiais.
Tokiose situacijose reikia būti labai atsargiems. Net jei žmogus atrodo mandagus ir pasimetęs, rizikuojate sumokėti už svetimą kurą. O kai jis išvažiuos, įrodyti ką nors gali būti labai sunku.
Jei tikrai norite padėti, geriau pasiūlykite kreiptis į degalinės darbuotojus. Neskolinkite kortelės, neveskite savo PIN kodo už kitą žmogų ir netvirtinkite mokėjimo, jei nesate visiškai tikri, už ką mokate.
Gerumas yra gražus dalykas, bet sukčiai dažnai būtent jį ir paverčia spąstais.
Elektromobilių vairuotojai taip pat turi būti budrūs
Sukčiavimo rizika persikelia ir į elektromobilių įkrovimo stoteles. Kai kuriose Europos šalyse fiksuojami atvejai, kai sukčiai ant tikrų QR kodų užklijuoja netikrus. Vairuotojas nuskaito kodą, patenka į netikrą mokėjimo puslapį ir pats įveda kortelės duomenis.
Šis metodas vadinamas „quishing“ – QR kodų sukčiavimu.
Todėl prie įkrovimo stotelės nereikėtų aklai pasitikėti bet kokiu lipduku. Patikrinkite, ar QR kodas nėra užklijuotas ant kito kodo, ar lipdukas neatrodo naujai priklijuotas, ar nėra keistų kraštų. Prieš įvesdami kortelės duomenis, būtinai pažiūrėkite į interneto adresą. Jei jis atrodo įtartinai, turi klaidų ar primena oficialų puslapį tik iš pirmo žvilgsnio, mokėjimo netęskite.
Saugiau naudotis oficialia įkrovimo tinklo programėle arba mokėti per patikimą paslaugos teikėjo sistemą.
Kelios sekundės, kurios gali sutaupyti daug nervų
Degalinėje žmonės dažnai skuba. Vienas vėluoja į darbą, kitas važiuoja su vaikais, trečias nori kuo greičiau grįžti į kelią. Būtent tas skubėjimas ir yra sukčių sąjungininkas.
Prieš mokėdami patikrinkite tris dalykus: ar terminalas atrodo įprastai, ar pasirinkta teisinga kolonėlė, ar suma atitinka jūsų piltą kurą. Jei naudojatės QR kodu, patikrinkite, ar jis tikras ir ar puslapio adresas patikimas.
Tai užtrunka mažiau nei minutę. Bet jei kažkas negerai, ta minutė gali apsaugoti nuo prarastų pinigų, užblokuotos kortelės ir ilgo aiškinimosi su banku.
Tomas tą rytą gal ir be reikalo sunerimo. Gal terminalas buvo tiesiog apibraižytas. Bet jis išvažiavo ramus, nes pasirinko saugesnį kelią.
O degalinėse ramybė kartais prasideda nuo labai paprasto įpročio: prieš mokėdamas ne tik priglausk kortelę, bet ir pakelk akis.
