Dirbtinis intelektas per kelerius metus iš technologinio eksperimento virto pagrindiniu finansų rinkų varikliu. Akcijos kilo greičiau nei pelnai, investuotojai skubėjo nepraleisti „aukso karštinės“, o kapitalas liejosi be didesnių stabdžių. Tačiau šiandien vis garsiau skamba perspėjimas: DI ne tik kelia rinkas, bet ir sistemingai didina jų trapumą. Ir kai lūžis ateis, jis gali būti skaudesnis, nei daugelis tikisi.
Swedbank investicijų strategas Vytenis Šimkus pabrėžia, kad dirbtinis intelektas tapo vienu svarbiausių pastarųjų metų nuotaikų formuotojų. Rinkos, jo teigimu, gyveno nuolatiniame kraštutinumų režime – nuo panikos iki euforijos. Prie šių svyravimų stipriai prisidėjo ne tik geopolitiniai veiksniai ar prekybos politika, bet ir lūkesčiai, susiję su DI proveržiu.
Per metus pasaulio akcijų indeksai augo beveik penktadaliu, o ryškiausią tempą demonstravo Azijos rinkos. DI optimizmas persimetė ir į Kiniją, ir į kitas išsivysčiusias Azijos ekonomikas, ypač tas, kuriose dominuoja lustų gamintojai. Tačiau augimas vis dažniau pradėjo gyventi atskirą gyvenimą nuo realios ekonomikos.
Akcijos kyla greičiau nei realybė
Strategas atvirai konstatuoja: pastaruoju metu rinkos vis dažniau ignoruoja fundamentalius rodiklius. Akcijų kainos, ypač susijusios su dirbtiniu intelektu, augo sparčiau nei įmonių pelnai. Tai sukuria situaciją, kai technologijų sektorius tarsi atsiskiria nuo tradicinių ekonomikos dėsnių ir ima veikti savo burbule.
Investicijos į DI buvo masyvios, o kai kuriais atvejais – ir sunkiai pamatuojamos. Kapitalas liejosi ne tik iš einamųjų pinigų srautų ar akcininkų lėšų, bet vis dažniau – skolintomis priemonėmis. Būtent čia, pasak eksperto, ir slypi viena didžiausių grėsmių.
Septynios bendrovės, laikančios visą rinką
Ypatingą nerimą kelia precedento neturinti koncentracija. Vadinamosios „Magnificent Seven“ tapo pagrindine JAV akcijų rinkų ašimi, sugeneravusia apie pusę visos grąžos. Šiandien šios septynios įmonės sudaro daugiau nei trečdalį visos JAV akcijų rinkos vertės.
Tokia struktūra reiškia paprastą, bet pavojingą scenarijų: jei bent dalis šių bendrovių nuviltų lūkesčius, korekcija galėtų apimti ne atskirus sektorius, o visą rinką. Tai nebebūtų lokalus sukrėtimas – tai būtų sisteminis smūgis.
Skola, kurios nematyti iš pirmo žvilgsnio
Dar vienas rizikos sluoksnis – auganti finansinė įtampa. Vis daugiau DI projektų finansuojama per specialios paskirties įmones, ypač statant duomenų centrus. Tokia struktūra reiškia, kad dalis skolos lieka „šešėlyje“ ir nėra iš karto matoma investuotojams.
Kuo daugiau investicijų remiasi skolintu kapitalu, tuo trapesnė tampa visa sistema. Šis trapumas ilgą laiką gali būti nematomas, tačiau pasikeitus palūkanų normoms ar lūkesčiams, jis gali iškilti į paviršių labai staigiai.
Burbulas dar nesprogo, bet įtrūkimų daugėja
Paklaustas, ar DI jau yra burbulas, strategas vengia kategoriškų atsakymų. Tačiau jis atkreipia dėmesį į vis dažniau pasirodančius įspėjamuosius signalus: agresyvias apskaitos praktikas, ankstyvą pajamų pripažinimą ir investicijų grąžos pažadus, kurie kol kas labiau remiasi ateities vizijomis nei dabartiniais skaičiais.
Be to, pats DI ciklas, anot eksperto, artėja prie brandesnės stadijos. Investuotojų dėmesys jau slenka nuo bendro „dirbtinio intelekto“ naratyvo prie konkrečių infrastruktūros elementų – atminties lustų, energijos vartojimo, duomenų centrų pajėgumų.
Technologinė kryptis ima skilti
Papildomą netikrumą kelia ir technologiniai poslinkiai. Naujausi sprendimai rodo, kad ne visi DI modeliai bus priklausomi nuo tų pačių lustų gamintojų. Pavyzdžiui, naujausi sprendimai, kuriuos pristatė Google, jau nebūtinai remiasi Nvidia grafiniais procesoriais, o tai keičia ilgalaikes rinkos lyderių perspektyvas.
Tuo pat metu Kinija, neturėdama prieigos prie galingiausių procesorių, renkasi kitą kelią – mažesnius, labiau specializuotus ir efektyvesnius modelius, kuriuos pigiau treniruoti ir eksploatuoti. Tai rodo, kad DI raida nebūtinai bus vienalytė, o dabartiniai favoritai nebūtinai išliks viršūnėje.
Dirbtinis intelektas neabejotinai keičia finansų rinkas. Tačiau kartu jis tampa ir testu – ne technologiniu, o sisteminiu. Klausimas nebe ar, o kada rinka bus priversta patikrinti, kiek ši euforija iš tiesų buvo pagrįsta.
