Didelis voras namuose kelia paniką: žmonės bijo net užmigti, tačiau tikrasis pavojus gali nustebinti

Rudenį namuose kartais pasirodo svečių, kurių niekas nekvietė. Vieną vakarą įjungiate šviesą vonios kambaryje ir pamatote per grindis greitai bėgantį didelį tamsų vorą. Kitą kartą jis išlenda iš už spintos arba netikėtai pasirodo ant miegamojo sienos. Ilgos kojos, staigūs judesiai ir nemažas kūnas gali išgąsdinti net žmogų, kuris paprastai vabzdžių ar kitų smulkių gyvūnų nebijo.

Apie tokius susitikimus pastaruoju metu rašo ir Vengrijos žiniasklaida. Gyventojų dėmesį patraukė dideli namuose aptinkami vorai, kurie savo išvaizda atrodo gerokai pavojingesni, nei yra iš tikrųjų. Kai kurie žmonės nerimauja, ar toks voras gali įkąsti, ar jo nuodai pavojingi žmogui ir ką daryti, jei jis įsitaiso miegamajame.

Lietuvoje ši tema taip pat aktuali, ypač rudenį, kai namuose dažniau pastebime vorus. Tačiau prieš griebiantis šlepetės verta žinoti vieną svarbų dalyką: didelis voras nebūtinai yra pavojingas, o jo dydis beveik nieko nepasako apie galimą įkandimo stiprumą.

Kodėl rudenį namuose staiga atsiranda tiek daug didelių vorų?

Vos atšalus orams, žmonės dažnai pastebi, kad vorų namuose padaugėjo. Tačiau tai nebūtinai reiškia, jog jie visi tik dabar atkeliavo iš lauko, ieškodami šilumos. Dalis namuose gyvenančių vorų pastatuose praleidžia beveik visą gyvenimą, o rudenį tampa pastebimesni.

Viena priežasčių – suaugusių patinų aktyvumas. Ieškodami patelių jie palieka savo įprastas slėptuves ir pradeda daugiau judėti. Todėl vorą, kuris visą vasarą ramiai gyveno už spintos ar rūsyje, netikėtai galima pamatyti bėgantį per svetainės grindis.

Lietuvos namuose dažnai aptinkami naminių vorų grupės atstovai, tarp jų ir didieji namų vorai. Jų kojos gali būti gana ilgos, todėl bendras dydis atrodo įspūdingai. Ypač išsigąstama, kai toks voras greitai nubėga per grindis arba staiga pajuda apšviestas žibintuvėliu.

Vis dėlto vien pagal dydį ar tamsią spalvą tiksliai nustatyti voro rūšies negalima. Tam svarbios kūno proporcijos, raštai, kojų sandara ir kiti požymiai.

Ar didelis naminis voras gali įkąsti žmogui?

Dauguma vorų turi nuodų liaukas, nes nuodai padeda jiems sugauti ir įveikti grobį. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas voras kelia rimtą grėsmę žmogui. Daugumos Lietuvoje namuose aptinkamų vorų nuodai žmogui nėra mediciniškai pavojingi.

Dideli naminiai vorai paprastai stengiasi nuo žmogaus pabėgti. Jie neseka paskui žmones, neieško progos įkąsti ir nesiekia patekti į lovą. Įkandimas galimas, jeigu voras prispaudžiamas, sugriebiamas rankomis ar kitaip negali pasitraukti.

Jei įkanda įprastas naminis voras, gali atsirasti vietinis paraudimas, maudimas ar nedidelis patinimas. Vis dėlto kiekvieno žmogaus reakcija gali skirtis, o be paties voro identifikavimo ne visada įmanoma patikimai nustatyti, kas sukėlė odos pažeidimą.

Jeigu po įkandimo atsiranda kvėpavimo sunkumų, stiprus tinimas, neįprastai stiprus skausmas ar kiti sunkūs simptomai, būtina skubiai kreiptis medicininės pagalbos.

Svarbu ir tai, kad Vengrijos žiniasklaidoje aprašytas didelis voras nebūtinai yra konkreti Lietuvoje paplitusi rūšis. Todėl nereikėtų automatiškai manyti, kad kiekvienas panašiai atrodantis voras mūsų namuose turi lygiai tokias pačias savybes.

Vorai namuose

Ką daryti radus didelį vorą miegamajame ar vonioje?

Pirmoji reakcija dažnai būna noras vorą kuo greičiau sunaikinti. Tačiau daugeliu atvejų to visiškai nereikia. Jeigu voras jums kelia baimę, jį galima saugiai perkelti į kitą vietą, neliečiant rankomis.

Paprasčiausias būdas – paimti stiklinę arba plastikinį indą ir atsargiai uždengti vorą. Tada po indu pakišti storesnį popieriaus lapą ar kartono gabalėlį. Taip vorą galima pernešti jo nesužalojant ir patiems išvengiant tiesioginio kontakto.

Tačiau ne visus namuose gyvenančius vorus verta išnešti į šaltą lauką. Kai kurios rūšys prisitaikiusios gyventi pastatuose, todėl lauke, ypač žiemą, gali neišgyventi. Tokį vorą galima perkelti į ramesnę namų vietą, pavyzdžiui, sandėliuką ar kitą mažiau naudojamą patalpą.

Jeigu norite sumažinti vorų skaičių namuose, pirmiausia reikėtų pasirūpinti švara ir galimomis jų slėptuvėmis. Reguliariai valykite sunkiai pasiekiamus kampus, pašalinkite senus voratinklius, nepalikite ilgai nejudinamų dėžių ir patikrinkite langų bei durų sandarumą.

Pravers ir tinkleliai nuo vabzdžių. Jie ne tik apsunkina vorų patekimą iš lauko, bet ir sumažina į namus patenkančių vabzdžių skaičių, o šie yra pagrindinis vorų maistas.

Viena priežastis, kodėl vorų namuose nereikėtų skubėti naikinti

Nors daugelis žmonių vorų nemėgsta, jie atlieka naudingą vaidmenį. Vorai minta įvairiais smulkiais vabzdžiais, tarp jų musėmis, uodais ir kitais namuose pasitaikančiais bestuburiais. Todėl net nepastebimas voras kampe gali padėti sumažinti kitų nepageidaujamų gyvių skaičių.

Be to, didelis voras namuose nebūtinai reiškia, kad būstas nešvarus. Jie gali apsigyventi ir tvarkinguose, reguliariai valomuose namuose, jeigu randa maisto bei tinkamų slėptuvių.

Žinoma, jeigu vorų atsiranda labai daug, verta patikrinti, ar namuose nėra gausios kitų vabzdžių populiacijos, kuri juos vilioja. Kartais problema slypi ne pačiuose voruose, o drėgnose vietose, nesandariuose languose ar vabzdžiuose, kurie į pastatą patenka iš lauko.

Tad kitą kartą ant sienos pamatę didelį, ilgakojį vorą, neskubėkite manyti, kad jums gresia pavojus. Dažniausiai jis kur kas labiau nori pasislėpti nuo jūsų, nei prie jūsų priartėti. O jeigu išvaizda kelia baimę, pakanka jį atsargiai perkelti į kitą vietą.

Didelis ir greitas voras gali atrodyti bauginamai, tačiau Lietuvos namuose įprastai aptinkamos rūšys paprastai nėra pavojingos žmogui. Todėl svarbiausia nepanikuoti, vengti tiesioginio kontakto su nepažįstamu voru ir prisiminti, kad šie nekviesti gyventojai dažnai atlieka daugiau naudingų darbų, nei galėtume pagalvoti.