Kol vienos valstybės vis dar ginčijasi, ar dirbtinis intelektas yra grėsmė, ar galimybė, ši šalis žengia konkretų žingsnį. Nuo ateinančių mokslo metų dirbtinis intelektas oficialiai įžengia į mokyklų suolus – ne kaip teorinė sąvoka, o kaip praktinis mokomasis dalykas. Tai signalas, kad švietimo sistema ima vytis technologinę realybę.
Nuo rudens Kroatijos vidurinėse mokyklose bus pradėtas diegti naujas pasirenkamasis dalykas, skirtas dirbtiniam intelektui. Jis nebus privalomas, tačiau taps popamokine veikla, prieinama visų klasių mokiniams. Per metus numatyta 35 pamokos, tai yra po vieną pamoką per savaitę – pakankamai, kad moksleiviai ne tik susipažintų su technologija, bet ir išmoktų ją taikyti praktiškai.
Be sausos teorijos – tiesiai prie įrankių
Skirtingai nei dauguma tradicinių mokyklinių dalykų, dirbtinio intelekto pamokose teorija traukiama į antrą planą. Mokiniai dirba su realiomis programomis, mokosi naudoti DI vaizdų generavimui, informacijos paieškai ir kūrybiniams projektams. Tai patvirtina ir tie, kurie jau dalyvavo bandomojoje programoje.
Pasak vienos iš mokinių, pamokos labiau priminė praktines dirbtuves nei įprastas pamokas: buvo ieškoma, kaip dirbtinis intelektas gali padėti mokykloje ir kasdieniame gyvenime. Tokia forma, anot moksleivių, kardinaliai skiriasi nuo tradicinio „klausyk–rašyk–atsiskaityk“ modelio.
Nuo organų vaizdų iki edukacinių vaizdo įrašų
Abiturientai pasakoja, kad vienos užduoties metu dirbtiniam intelektui buvo pavesta generuoti žmogaus organų vaizdus, o vėliau šie vaizdai buvo panaudoti kuriant edukacinį vaizdo įrašą. Tokios užduotys ne tik lavina technologinį raštingumą, bet ir parodo, kaip DI gali būti integruojamas į kitus mokomuosius dalykus – biologiją, medijas ar net meną.
Mokiniai vieningai sutaria: kursas yra įdomus, gyvas ir artimas realybei. Jis moko ne „apie ateitį“, o to, kas jau dabar formuoja kasdienį pasaulį.
Aiški žinutė kitoms šalims
Kroatijos sprendimas diegti dirbtinį intelektą mokyklose siunčia aiškų signalą visam regionui. Kol dalis švietimo sistemų vis dar kovoja su planšetėmis ir elektroniniais dienynais, čia jau mokoma, kaip atsakingai ir kūrybiškai naudoti vieną galingiausių šių laikų technologijų.
Tai nėra masinis privalomas eksperimentas – tai atsargus, bet kryptingas žingsnis. Ir labai tikėtina, kad po kelerių metų būtent šie mokiniai turės pranašumą prieš tuos, kuriems dirbtinis intelektas liko tik draudimų ir baimių tema.
