Europos Sąjungoje elektromobilių revoliucija ima braškėti. Naujausi duomenys rodo, kad nors Šiaurės šalys ir toliau spaudžia akceleratorių, didelė dalis Europos ne tik neauga, bet net fiksuoja ryškų elektromobilių pardavimų kritimą. Skaičiai atskleidžia nemalonią tiesą: perėjimas prie elektromobilių ES vyksta nelygiai, o kai kur – akivaizdžiai stringa.
Bendras vaizdas Europoje tampa vis labiau fragmentuotas. Kai vienose šalyse elektromobiliai jau tapo norma, kitose jų rinkos dalis išlieka simbolinė arba net traukiasi. Tai patvirtina nauja rinkos analizė, atskleidžianti didžiulius skirtumus tarp Šiaurės, Vakarų, Pietų ir Rytų Europos.
Rytų Europoje elektromobiliai kol kas neužkariauja vairuotojų širdžių. Statistikos duomenys rodo, kad Bulgarijoje elektromobilių rinkos dalis vos viršija šešis procentus, o Kroatijoje ir Rumunijoje ji siekia tik apie penkis–šešis procentus. Tai reiškia, kad didžioji dalis naujų automobilių šiose šalyse vis dar varomi vidaus degimo varikliais.
Dar labiau neramina tai, kad kai kuriose rinkose fiksuojamas ne stagnavimas, o aiškus nuosmukis. Maltoje elektromobilių pardavimai sumažėjo net 16 procentų, Rumunijoje – 10 procentų, o Estijoje – 12 procentų. Belgijoje taip pat stebimas kritimas: bendras įkraunamų automobilių pardavimas sumenko 5,6 procento, daugiausia dėl smukusio susidomėjimo įkraunamais hibridais. Tai rodo, kad net Vakarų Europoje entuziazmas ne visur išlieka stabilus.
Tuo metu Šiaurės Europoje vaizdas – visiškai kitoks. Čia elektromobiliai nebe laikomi ateities sprendimu, o kasdienybe. Danijoje net apie 71 procentą visų naujų automobilių sudaro elektromobiliai, Švedijoje – maždaug 63 procentai. Absoliutus lyderis išlieka Norvegija, kur elektromobilių rinkos dalis pasiekė net 97,4 procento. Vidaus degimo varikliai ten praktiškai išstumti į paraštes.
Šie skirtumai nėra atsitiktiniai. Šiaurės šalių sėkmę lėmė keli veiksniai: dosnios valstybės subsidijos, aukšta gyventojų perkamoji galia, gerai išvystyta įkrovimo infrastruktūra ir ilgalaikė, nuosekli politika. Ten elektromobilis vairuotojui dažnai yra ekonomiškai naudingesnis pasirinkimas nei benzininis ar dyzelinis automobilis.
Vis dėlto net ir teigiamų naujienų fone atsiranda klausimų. Vokietijoje elektromobilių pardavimai per metus išaugo net 49 procentais, tačiau dalis ekspertų ragina šiuos skaičius vertinti atsargiai. Pramonės analitikai atkreipia dėmesį, kad augimą iš dalies galėjo lemti vadinamosios savarankiškos registracijos – kai gamintojai ar prekybininkai patys registruoja automobilius, siekdami įvykdyti CO₂ emisijų reikalavimus ir išvengti baudų. Tokie automobiliai statistikoje skaičiuojami kaip parduoti, nors realiai dar nėra pasiekę galutinių pirkėjų.
Bendra tendencija tampa aiški: elektromobilių plėtra ES nebėra vieninga. Vienose šalyse ji įsibėgėja, kitose – stringa, o kai kur net traukiasi atgal. Tai kelia rimtų klausimų dėl Europos žaliojo kurso realistiškumo ir to, ar dabartinės politinės bei ekonominės priemonės pakankamos, kad elektromobiliai taptų prieinami ne tik Šiaurės Europoje, bet ir likusioje žemyno dalyje.
Perėjimas prie elektrinio transporto Europoje tęsiasi, tačiau jis vis labiau primena ne greitkelį, o nelygų kelią su staigiais posūkiais. Ir kuo toliau, tuo akivaizdžiau, kad vien tik deklaracijų nepakanka – be realių paskatų ir infrastruktūros dalis Europos gali likti elektromobilių revoliucijos užribyje.
Šaltinis: https://www.tradingpedia.com/forex-brokers/global-demand-for-evs-market-shifts-and-growth-trends-by-country-in-2024-and-2025/
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
