Lapkričio mėnuo Baltijos šalyse atnešė akivaizdžių pokyčių – temperatūrai krintant, elektros poreikis šoktelėjo, o kainos ėmė kilti. Nors vidutinis kainų augimas nėra drastiškas, ekspertai mato aiškias priežastis, kurios lėmė rinkos pokytį.
„Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė sako, kad įtakos turėjo kelios iš karto sutapusios aplinkybės: sumažėjusi elektros pasiūla, šiluminių elektrinių remontai, silpna saulės ir vėjo gamyba bei augantis vartojimas mėnesio pabaigoje atšalus orams.
Rezultatas – vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje pakilo 6 proc. ir pasiekė 110,91 Eur/MWh, o Estijoje ūgtelėjo 7 proc., iki 95,90 Eur/MWh.
Tuo pačiu naujuoju – 15 minučių intervalu – fiksuojamos kainos svyravo rekordiškai plačiai: nuo -0,44 Eur iki 506,64 Eur/MWh.
Saulės ir vėjo elektrinių gamyba smuko iki metų žemiausio lygio
Lapkritis tapo mėnuo, kai atsinaujinančios energijos gamyba Baltijos šalyse ženkliai sumažėjo. Saulės elektrinės pagamino mažiausiai energijos nuo metų pradžios, o vėjo jėgainių gamyba smuko 13 proc.
Dėl to Baltijos šalys buvo priverstos importuoti daugiau – importo kiekiai augo net 19 procentų, ir tai buvo didžiausias šių metų rodiklis. Mažesnė pasiūla vietoje tiesiogiai spaudė kainas aukštyn.
Elektros vartojimas augo visose Baltijos šalyse
Atvėsus orams, regiono vartojimas išaugo iki 2 447 GWh, arba 8 proc. daugiau nei spalį.
Lietuvoje augimas dar ryškesnis:
- +10 proc., vartojimas pakilo iki 1 106 GWh.
Latvijoje poreikis didėjo beveik 6 proc., Estijoje – 6 proc. Kuo šaltesnis oras, tuo intensyviau dirba šildymo sistemos, todėl tokie skaičiai nieko nestebina.
Gamyba smuko, tačiau Latvija išsiskyrė priešinga kryptimi
Bendra elektros gamyba Baltijos šalyse lapkritį sumažėjo 2 proc. ir siekė 1 392 GWh.
Situacija šalyse skiriasi:
- Lietuvoje gamyba krito 25 proc. – iki 575 GWh.
- Estijoje – minus 1 proc., gamyba siekė 346 GWh.
- Latvijoje – net +57 proc., iki 471 GWh.
Latvijos šuolį lėmė vandens elektrinių aktyvesnis darbas – tai vienas svarbiausių regiono gamybos balansą lemiančių veiksnių.
Kiek elektros Baltijos šalys pasigamino pačios?
Praėjusį mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 57 proc. reikalingos elektros energijos.
Šalys išsiskiria taip:
- Lietuva – 52 proc.,
- Latvija – 75 proc.,
- Estija – 49 proc.
Tai reiškia, kad Lietuva daugiau nei pusę energijos importavo – ir tai daro šalį jautresnę kainų svyravimams Europos rinkoje.
Ką tai reiškia artėjant žiemai?
Lapkričio skaičiai rodo vieną aiškų signalą: šaltis, mažesnė gamyba ir didesnis importas iškart kilsteli kainas. Jei gruodis ir sausis bus šaltesni, panaši dinamika gali kartotis.
Tačiau atsigavus vėjo ir saulės gamybai bei baigus elektros gamybos įrenginių remontus, kainos gali stabilizuotis.
Kol kas – tai priminimas, kad Baltijos elektros rinka išlieka itin jautri tiek orams, tiek gamybos apimtims.
