ES taikosi į programėlių gudrybes: pokyčius gali pajusti net „Duolingo“ ir „Strava“ naudotojai

Kasdienių pamokų serijos, nesibaigiantys vaizdo įrašai ir priminimai, kurių sunku atsikratyti, atsiduria Europos Sąjungos dėmesio centre. Rengiama Skaitmeninio sąžiningumo akto iniciatyva gali paliesti net kalbų mokymosi programėlę „Duolingo“ ar sporto platformą „Strava“. Tačiau kalbama apie vartotoją spaudžiančių mechanizmų ribojimą, o ne paskelbtą šių programėlių blokavimą.

Numatoma kryptis – suteikti žmonėms daugiau galimybių kontroliuoti, kaip skaitmeninės paslaugos skatina juos sugrįžti, pirkti ir tęsti prenumeratas. Dėmesys krypsta į manipuliacinį dizainą, įkyrias paskatas ir situacijas, kai atsisakyti paslaugos sunkiau negu ją užsisakyti.

Galutiniai reikalavimai ir jų įgyvendinimo terminai dar priklausys nuo teisėkūros proceso. Todėl šiandien negalima teigti, kad konkrečios funkcijos būtinai išnyks ar kad „Duolingo“ bus uždrausta Europoje.

Kodėl dėmesio sulaukė net kalbų mokymosi programėlė?

„Duolingo“ daugeliui pažįstama dėl kasdienių pamokų serijos. Atlikus užduotį, sukauptų dienų skaičius didėja, o praleidus dieną gali kilti grėsmė seriją prarasti. Tai paprastas ir lengvai suprantamas būdas matyti savo pastangas.

Vienam žmogui toks skaičius padeda prisiminti tikslą ir skirti kelias minutes mokslui. Kitam ilgainiui svarbiausia tampa išsaugoti seriją, net jei tą vakarą jis pavargęs ir mokytis nebenori. Programėlė atidaroma dėl nenoro prarasti pasiekimą, o ne dėl pačios pamokos.

Būtent ši riba ir kelia diskusijų: kada paskata padeda naudotojui, o kada pradeda jį spausti? Naudinga paslaugos paskirtis savaime neatsako į klausimą, ar visi joje naudojami dėmesio išlaikymo būdai yra priimtini.

Ar kasdienės serijos gali būti panaikintos?

Iš pateikiamos iniciatyvos negalima daryti išvados, kad visos kasdienės serijos bus uždraustos. Svarstymų esmė – kaip suteikti vartotojui daugiau kontrolės ir sumažinti nepageidaujamą spaudimą.

Galimi pokyčiai galėtų būti susiję su aiškesne galimybe atsisakyti įkyrių priminimų ar kitų sugrįžti skatinančių funkcijų. Tačiau tai dar nėra patvirtintas reikalavimų sąrašas konkrečiai programėlei.

Vartotojui skirtumas būtų praktiškas: pasirinkęs mokytis savo tempu, jis neturėtų nuolat ieškoti, kur paslėptas nustatymas, leidžiantis sumažinti spaudimą. Pats mokymosi turinys ir galimybė sekti pažangą dėl to nebūtinai turėtų dingti.

Kaip tai susiję su „Strava“ ir sporto iššūkiais?

Sporto programėlės leidžia registruoti treniruotes, lyginti rezultatus ir dalyvauti iššūkiuose. Žmogui, kuriam sunku prisiversti išeiti pasivaikščioti ar pabėgioti, toks paskatinimas gali būti vertingas.

Tačiau ta pati sistema gali tapti prievole. Treniruotė pradedama todėl, kad reikia užbaigti iššūkį, išlaikyti seriją ar neatsilikti nuo draugų. Tuomet asmeninis planas pasitraukia į antrą vietą, o svarbiausias lieka programėlėje rodomas rezultatas.

Reguliavimo užduotis sudėtinga: atskirti funkciją, kurią žmogus sąmoningai pasirenka kaip pagalbą, nuo mechanizmo, kurio poveikio jis nenori, bet negali patogiai atsisakyti. Vien faktas, kad funkcija motyvuoja, dar nepasako, kaip ji turėtų būti reguliuojama.

Kodėl kliūva automatinis vaizdo įrašų paleidimas?

Vaizdo įrašų platformose sprendimas tęsti žiūrėjimą dažnai priimamas beveik be naudotojo veiksmų. Vienas įrašas baigiasi, kitas prasideda automatiškai, o begaliniame sraute nėra aiškios vietos sustoti.

Kasdienė situacija pažįstama: žmogus atsidaro telefoną vienam vaizdo įrašui, tačiau po kurio laiko supranta peržiūrėjęs visą jų eilę. Kiekvieną kartą aktyviai rinktis kitą įrašą nereikėjo – pakako nesustabdyti jau vykstančio srauto.

Svarstoma didesnė tokių mechanizmų kontrolė galėtų reikšti patogesnį pasirinkimą naudotis mažiau įtraukiančiu režimu. Tai nebūtinai panaikintų rekomendacijas ar trumpus vaizdo įrašus, tačiau jų veikimas galėtų labiau priklausyti nuo paties naudotojo sprendimo.

Prenumeratos irgi atsiduria dėmesio centre

Iniciatyva neapsiriboja laiku, praleistu prie ekrano. Aptariamos ir komercinės praktikos: sunkiai atšaukiamos prenumeratos, neaiškūs pasiūlymai bei sąsajos, kurios pastumia žmogų įmonei naudinga kryptimi.

Pavyzdžiui, paslaugą užsisakyti galima keliais paspaudimais, tačiau norint atsisakyti tenka pereiti kelis langus, pakartotinai patvirtinti sprendimą ar ieškoti klientų aptarnavimo kontakto. Kiekviename žingsnyje dar siūloma persigalvoti.

Tarp aptariamų priemonių – paprastesnis skaitmeninių prenumeratų nutraukimas ir aiškesnis komercinių sąlygų pateikimas. Vartotojui tai aktualu tuomet, kai nemokamas bandymas baigiasi, paslauga tampa mokama, o atsisakymo tvarka paaiškėja tik gavus sąskaitą.

Kuo pavojingas dirbtinis skubumas perkant?

Dar viena problema – pranešimai, sukuriantys įspūdį, kad sprendimą būtina priimti nedelsiant. Tai gali būti tariamas prekių trūkumas ar skubėti pirkti raginantis pasiūlymas, kurio sąlygos pateiktos neaiškiai.

Pats ribotas pasiūlymas nėra savaime manipuliacija. Skirtumas atsiranda tada, kai vartotojui sudaromas tikrovės neatitinkantis įspūdis, kad jis praras galimybę, nors tam nėra pagrindo.

Tokiais atvejais žmogus gali nebeskirti laiko palyginti kainoms, perskaityti sąlygoms ar apsvarstyti, ar prekė apskritai reikalinga. Todėl skaitmeninis sąžiningumas apima ne vien programėlių pranešimus, bet ir būdą, kuriuo pateikiamas pats pirkimo sprendimas.

Ką galėtų pajusti naudotojai Lietuvoje?

Jeigu bendros ES taisyklės būtų priimtos, jos būtų aktualios ir Lietuvos vartotojams. Praktinis pokytis galėtų pasireikšti paprastesniais nustatymais: lengviau išjungiamais priminimais, aiškesniu pasirinkimu dėl automatinio paleidimo ar patogesniu prenumeratos atsisakymu.

Kol kas tai galimų pokyčių kryptys, o ne pažadas, kad visose programėlėse atsiras vienodi mygtukai. Konkreti paslaugų kūrėjų pareigų apimtis priklausys nuo galutinio teisės akto.

Jau dabar savo naudojamose programėlėse verta peržiūrėti atskiras pranešimų, automatinio paleidimo ir prenumeratų skiltis. Jei norite tik nutildyti kasdienį priminimą, nebūtinai reikia ištrinti paskyrą. O jei norite nutraukti mokamą paslaugą, vien programėlės pašalinimas iš telefono neturėtų būti laikomas patvirtinimu, kad prenumerata atšaukta.