Jei jūsų sąraše vis dar guli pažadai „išmokti kalbą“, „pradėti sportuoti“ ar „daugiau skaityti“, problema greičiausiai ne tinginystė. Dažniausiai žmonės užrašo norą, bet neužrašo, kada tiksliai jį vykdys. Be konkretaus momento net gražiausias tikslas lieka tik mintis, kuri trumpam įkvepia, bet realiai nieko nepakeičia.
Kodėl „pradėsiu sportuoti“ neveikia
Frazė „pradėsiu sportuoti“ skamba aiškiai tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tikrųjų ji nepasako nieko: kada sportuosite, kiek laiko, kur, nuo ko pradėsite ir ką darysite tada, kai nebus nuotaikos. Smegenims tokia formuluotė per miglota. Tai panašu į bandymą navigacijoje įvesti „nuvežk mane į geresnę vietą“. Kryptis gal ir graži, bet maršruto nėra.
Daug veiksmingiau norą paversti konkrečia instrukcija: jei ateina antradienis ir ketvirtadienis, po darbo apsiaunu sportbačius ir 10 minučių einu greitu žingsniu aplink namą. Toks sakinys jau nebe svajonė. Tai veiksmas su laiku, vieta ir pradžia.
Veikia paprasta formulė: „jei…, tada…“
Psichologijoje šis principas vadinamas įgyvendinimo ketinimu. Paprastai tariant, tikslą reikia susieti su konkrečia situacija. Ne „mokysiuosi ispanų kalbos“, o: jei važiuoju autobusu į darbą, 15 minučių klausausi ispanų kalbos pamokos. Ne „skaitysiu daugiau“, o: jei vakare atsigulu į lovą ir paimu telefoną, pirmiausia perskaitau 5 puslapius.
Tokiu būdu nebereikia kasdien iš naujo savęs įkalbinėti. Sprendimas jau priimtas iš anksto. Lieka tik atlikti mažą veiksmą. Būtent tai ir yra skirtumas tarp norų sąrašo, kuris gražiai atrodo sąsiuvinyje, ir plano, kuris iš tikrųjų juda.
Pradėkite nuo mažo žingsnio
Dar viena klaida – pradėti per dideliais užmojais. Žmogus nusprendžia bėgioti ir iškart planuoja 5 kilometrus. Nusprendžia mokytis kalbos ir pažada sau valandą kasdien. Po kelių dienų toks planas pradeda atrodyti kaip bausmė.
Geriau pradėti taip mažai, kad būtų sunku atsisakyti: ne valanda sporto, o 10 minučių; ne visas knygos skyrius, o 5 puslapiai; ne rimta kalbos pamoka, o 10–15 minučių klausymo. Mažas veiksmas svarbus todėl, kad jis padeda pradėti net blogą dieną. O pradžia dažnai yra sunkiausia dalis.
Tikras norų sąrašas turi turėti laiką
Norų sąrašas pradeda veikti tik tada, kai prie kiekvieno punkto atsiranda konkretus veiksmas. Vietoje „išmokti italų kalbos“ rašykite: jei sekmadienį 18 val., atsisėdu 20 minučių pakartoti žodžių. Vietoje „daugiau judėti“: jei baigiu darbą, prieš vakarienę 15 minučių išeinu pasivaikščioti. Vietoje „skaityti daugiau“: jei vakare imu telefoną, prieš tai perskaitau 5 puslapius.
Tai paprasta, bet būtent čia dauguma žmonių ir suklysta. Jie užrašo, ko nori, bet neparašo, kada tai darys. O noras be laiko dažniausiai lieka tik gražus sakinys.
