Ar 2008-ųjų finansinis košmaras gali pasikartoti? Kol garsūs JAV ekonomistai skambina pavojaus varpais, Baltijos šalių gyventojai tyliai keičia savo įpročius. Nuo „netinkamų“ dolerių banknotų, kurie gali sugadinti atostogas, iki rekordinių aukso atsargų namuose – laidoje „Uz līnijas“ („Ant linijos“) „Tavex“ atstovas Andris Arhipenko atskleidė tai, ką privalo žinoti kiekvienas, besirūpinantis savo pinigine.
100 eurų moneta, verta tūkstančių: kas iš tiesų yra auksas?
Laidos studijoje ant stalo gulėjo dvi monetos. Viena jų – su 100 eurų nominalu. Tačiau pabandę už ją parduotuvėje nusipirkti prekių už šią sumą, padarytumėte didžiausią gyvenimo klaidą.
„Tai yra Vienos filharmonijos auksine moneta – viena populiariausių Europoje. Nors ant jos užrašyta 100 eurų, tai tėra nominali vertė, nes tai – teisėta mokėjimo priemonė. Reali jos vertė biržoje siekia tūkstančius eurų“, – aiškino A. Arhipenko.
Ekspertas griauna mitą, kad taurieji metalai skirti tik milijonieriams ar centriniams bankams. Auksas yra itin kompaktiškas turtas, kurį galima įsigyti ir labai mažais kiekiais (net po 1 gramą). Tai viena iš priežasčių, kodėl fiziniai asmenys vis dažniau renkasi šį būdą „užrakinti“ savo kapitalo vertę.
Ar artėja nauja krizė? Įspėjamieji signalai
Laidoje buvo aptartas nerimą keliantis JAV ekonomisto Peterio Schiffo pareiškimas. Jis perspėja, kad pasaulio laukia finansų krizė, galinti prilygti ar net pranokti 2008-ųjų įvykius, o auganti aukso kaina yra ne atsitiktinumas, bet rimtas įspėjamasis signalas.
„Tavex“ atstovas A. Arhipenko į situaciją žiūri realistiškai, bet be panikos:
- Krizės yra cikliškos. Jos buvo ir bus, to išvengti neįmanoma.
- Situacija kitokia nei 2008 m. Šiandien gyvename multipoliniame pasaulyje su milžiniška geopolitine įtampa ir rekordinėmis valstybių skolomis.
- Investuotojų elgesys keičiasi. Matomas masinis kapitalo perkėlimas į realius, apčiuopiamus aktyvus. Žmonės bėga nuo rizikingų popierinių investicijų prie to, kas turi istorinę išliekamąją vertę.
„Mes gyvename didelio neapibrėžtumo laikais. Tai verčia žmones ieškoti saugumo, o ne greito pelno“, – pabrėžė ekspertas.
10 tonų aukso – kur jis dingo?
Vienas įdomiausių laidos faktų – statistika apie kaimynų latvių įpročius, kurie puikiai atspindi ir bendras regiono tendencijas.
Faktas: Per pastaruosius 20 metų Latvijos gyventojai įsigijo daugiau nei 10 tonų investicinio aukso.
Kur dabar yra šis auksas? Jo nėra bankų saugyklose ar užsienio rezervuose. „Tai yra tos 10 tonų, kurios šiuo metu guli kažkur pas žmones namuose, seifuose ar slėptuvėse“, – patvirtino A. Arhipenko. Tai rodo milžinišką pasitikėjimą fiziniu turtu, kurio niekas negali „atspausdinti“ ar nuvertinti vienu mygtuko paspaudimu.
Svarbu keliaujantiems: jūsų doleriai gali būti atmesti
Jei planuojate kelionę į Aziją, Afriką ar kitas egzotiškas šalis, turite žinoti vieną kritinę taisyklę, kurią laidoje akcentavo finansų ekspertas. Pasaulyje radikaliai pasikeitė požiūris į JAV dolerio banknotų kokybę.
Kodėl tai svarbu?
- Senos serijos („mažos galvos“) banknotai: Daugelyje šalių jų tiesiog nebepriima arba keičia itin prastu kursu.
- Susidėvėjimas: Net ir naujo pavyzdžio, bet suglamžyti, įplyšę ar antspauduoti banknotai atmetami.
„Žmonės dažnai skundžiasi: parsivežiau dolerius, bet jie niekur netiko. Taip yra todėl, kad besivystančios šalys tapo itin išrankios. Mes patys, parduodami valiutą keliautojams, atrenkame tik idealios būklės banknotus, o susidėvėjusius eksportuojame atgal į JAV“, – patarė A. Arhipenko.
Taip pat perspėjama dėl iš apyvartos išimtų Didžiosios Britanijos svarų. Nors juos teoriškai galima išsikeisti Anglijos banke, Lietuvoje ar Latvijoje tai padaryti bus sunku – supirkimo kursas bus gerokai mažesnis dėl logistinių kaštų.
Investavimo strategija: nepirkite visko iškart
Paklaustas, ar dabar – kai kainos yra aukštumose – verta pirkti auksą ar sidabrą, ar geriau palaukti, ekspertas pateikė klasikinį, bet auksinį patarimą:
- Nespėliokite rinkos. Bandymas pagauti „dugną“ dažniausiai baigiasi nesėkme.
- Pirkite dalimis. Jei nusprendėte investuoti, darykite tai periodiškai (pvz., kas mėnesį). Taip išlyginsite kainų svyravimus.
- Portfelio dalis. Arhipenko asmenine nuomone, taurieji metalai turėtų sudaryti nuo 10% iki 40% investicinio portfelio, priklausomai nuo jūsų rizikos tolerancijos ir ekonominio neapibrėžtumo lygio.
Ukrainos pamoka
Pokalbio pabaigoje buvo prisiminta ir karo Ukrainoje pradžia. Tuo metu, kai kilo panika, valiutos keityklos prisiėmė didžiulę riziką supirkdamos Ukrainos grivinas iš pabėgėlių, nors nebuvo aišku, ar ši valiuta išvis išliks. Tai priminimas, kad krizinėse situacijose „popieriniai“ pinigai gali tapti labai pažeidžiami, o fizinis turtas išlaiko savo statusą nepriklausomai nuo sienų ar politinių režimų.
Apibendrinant: Ar rytoj laukia krizė? Niekas nežino. Tačiau faktas, kad gyventojai jau sukaupė tonas aukso ir vis atidžiau renkasi, kokią valiutą laikyti piniginėje, rodo, jog ruošiamasi visiems scenarijams.
Šaltinis: https://xtv.lv/rigatv24/video/8VNwdZJe7Po-09_02_2026_uz_linijas
