„Ford“ darbuotojas neteko darbo dėl 1,70 euro vertės sausainio: iš pradžių jis manė, kad tai pokštas

Kartais darbo praradimas siejamas su didelėmis klaidomis, rimtais konfliktais ar ilgai kauptomis problemomis. Tačiau Kurto Krommo istorija skamba taip keistai, kad iš pradžių net sunku patikėti: vyras po daugiau nei dešimtmečio darbo „Ford“ gamykloje buvo atleistas dėl sausainio, kainavusio mažiau nei du dolerius.

Kalbama apie 1,95 JAV dolerio, arba maždaug 1,70 euro, vertės sausainį. Būtent dėl jo 60-metis darbuotojas buvo apkaltintas vagyste ir palydėtas iš darbovietės.

Pats vyras vėliau pasakojo, kad iš pradžių manė, jog tai kažkoks nesusipratimas arba net pokštas. Tačiau situacija greitai tapo labai rimta. Pasak jo, vadovas nusivedė jį į biurą ir pranešė, kad bendrovė jį atleidžia, nes esą yra vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip jis pavagia sausainį.

Sausainis, kuris virto kaltinimu vagyste

Kurtas Krommas tvirtina, kad nieko nepavogė. Jo teigimu, pirmasis savitarnos mokėjimo terminalas neveikė tinkamai arba neapdorojo pirkimo, todėl jis sumokėjo kitame terminale. Vyras įsitikinęs, kad už sausainį buvo atsiskaityta, o vėliau tai esą patvirtino ir banko sąskaitos išrašas.

Vis dėlto tą dieną „Ford“ gamykloje Luisvilyje viskas pasisuko kitaip. Krommas buvo apkaltintas nesumokėjęs už prekę, išvestas iš darbovietės ir turėjo įrodinėti savo nekaltumą.

Jo pasakojime labiausiai žeidžia ne pati sausainio kaina, o tai, kaip greitai smulkus incidentas virto pasitikėjimo griūtimi. Vyras bendrovėje buvo pradirbęs 11 metų, tačiau, anot jo, vienas ginčytinas pirkimas už mažiau nei du dolerius staiga tapo priežastimi jį vadinti vagimi.

„Pirmiausia mane pavadino vagimi, paskui – melagiu“

Vėliau Krommas teigė, kad banko išraše rado nurašytą 1,95 dolerio sumą. Jo manymu, tai įrodė, kad už sausainį buvo sumokėta. Tačiau, pasak darbuotojo, bendrovė reikalavo papildomų dokumentų ir net notaro patvirtintų įrodymų, kad galėtų svarstyti jo grąžinimą į darbą.

Galiausiai „Ford“ esą pasiūlė jam grįžti į naktinę pamainą. Tačiau Krommas atsisakė.

Jo žodžiai šioje istorijoje nuskambėjo ypač skaudžiai: „Pirmiausia jie mane išvadino vagimi, o paskui melagiu.“ Vyras sakė, kad po tokio elgesio grįžti į tą pačią darbo vietą nebesinorėjo.

Vėliau jis susirado kitą darbą, kuris, anot jo, buvo net geresnis: su didesniu atlyginimu ir trumpesne kelione į darbą. Vis dėlto pati istorija liko kaip nemalonus priminimas, kaip greitai žmogaus reputacija darbovietėje gali būti sugriauta dėl smulkmenos.

Kodėl įmonės taip griežtai reaguoja net į smulkius dalykus?

Iš šalies ši istorija gali atrodyti absurdiška. Kaip galima atleisti žmogų dėl sausainio, kainuojančio mažiau nei puodelis kavos? Tačiau darbo santykiuose tokie atvejai dažnai vertinami ne vien pagal daikto kainą.

Darbdaviui svarbiausias argumentas paprastai būna pasitikėjimas. Jei darbuotojas apkaltinamas vagyste, net ir labai mažos vertės, įmonė gali tai laikyti rimtu pažeidimu. Tokiais atvejais kalbama ne apie 1,70 euro nuostolį, o apie principą: ar darbdavys gali pasitikėti darbuotoju toliau.

Būtent todėl panašios istorijos periodiškai sukelia diskusijas įvairiose šalyse. Vieni sako, kad vagystė yra vagystė, nesvarbu, ar tai būtų brangi prekė, ar smulkus užkandis. Kiti mano, kad tokios situacijos turi būti vertinamos žmogiškai, ypač jei žmogus dirbo daug metų, o įrodymų nėra iki galo aiškių.

Šiuo atveju daugiausia klausimų kelia ne pats faktas, kad įmonė tikrino galimą pažeidimą, o tai, ar reakcija buvo proporcinga. Jeigu darbuotojas iš tiesų turėjo banko įrodymą, kad mokėjimas buvo atliktas, istorija tampa dar jautresnė.

Mažas pirkinys, didelė pamoka

„Ford“ konkretaus incidento detaliai nekomentavo, tačiau nurodė, kad kai kuriais atvejais peržiūri procesus ir bando juos ištaisyti. Mokėjimo kioskų operatorė „Aramark“ taip pat teigė bendradarbiaujanti su tokio pobūdžio tyrimais.

Tačiau visuomenei ši istorija įstrigo ne dėl įmonių komentarų. Ji įstrigo todėl, kad joje labai aiškiai matyti keistas šiuolaikinio darbo pasaulio kontrastas: žmogus gali daug metų dirbti, uždirbti įmonei vertę, būti sistemos dalimi, bet vienas neaiškus epizodas prie savitarnos aparato gali staiga viską nubraukti.

Tai kartu ir priminimas darbuotojams: net menkiausi nesusipratimai darbovietėje gali tapti rimti, jei jie susiję su pinigais, prekėmis ar įmonės turtu. Jei mokėjimo aparatas neveikia, kvitas neišduodamas ar operacija atrodo neaiški, geriau iš karto kreiptis į atsakingą darbuotoją ir pasilikti įrodymą.

O darbdaviams ši istorija kelia kitą klausimą: ar visada verta žmogų iš karto paversti kaltinamuoju, ypač kai kalbama apie smulkią sumą ir galimą techninį nesusipratimą?

Kurtui Krommui tas sausainis galiausiai kainavo ne 1,70 euro. Jis kainavo vienuolika metų trukusį ryšį su darboviete, pasitikėjimą ir reputaciją, kurią, kaip jis pats sako, teko ginti dėl vieno pirkinio.

Ir būtent dėl to ši istorija taip stipriai užkabino žmones: kartais problema būna ne sausainis, o tai, kaip greitai žmogus sistemoje gali tapti kaltas.