Gautas retas signalas dėl šių metų žiemos: Lietuvai ir Latvijai neramiausi gali būti sausis ir vasaris

Iki kalendorinės žiemos dar liko daugiau nei du mėnesiai, tačiau 2026 m. rugsėjo 19 dieną paskelbtoje ilgalaikėje prognozėje jau pasirodė signalas, kuris gali būti svarbus visam Baltijos regionui. Dabartiniuose žemėlapiuose išryškėjusi atmosferos cirkuliacijos kryptis rodo, kad 2026–2027 metų žiemos vidurys Lietuvoje ir Latvijoje gali būti gerokai šaltesnis bei žiemiškesnis, nei įpratome matyti pastaraisiais metais. Didžiausias dėmesys šiuo metu krypsta į 2027 metų sausį ir vasarį.

Suomijos meteorologijos instituto specialistas Ari-Juhani Punka atkreipė dėmesį, kad dabartiniuose ilgalaikiuose žemėlapiuose matoma gana reta situacija. Prognozuojama, kad žemo slėgio sritys bei ciklonai žiemą dažniau galėtų judėti piečiau Suomijos ir Baltijos valstybių, todėl Lietuva bei Latvija dažniau atsidurtų šaltojoje jų pusėje. Toks atmosferos išsidėstymas būtų palankus šiaurės, šiaurės rytų ir rytų vėjams, o būtent jie žiemą gali atnešti šaltesnes oro mases.

Tai dar nėra prognozė, kad nuo gruodžio iki vasario Lietuvą ir Latviją sukaustys nenutrūkstamas speigas. Ilgalaikiai žemėlapiai taip neveikia. Tačiau signalas įdomus tuo, kad jis pasirodė gana anksti ir yra pakankamai ryškus, kad meteorologai į jį atkreiptų dėmesį. Jei dabartinė tendencija išliks, didžiausias kontrastas su pastarųjų metų švelniomis, dažnai lietingomis žiemomis gali pasirodyti būtent 2027 metų sausį ir vasarį.

Gruodis dar gali būti permainingas, tačiau sausį situacija gali pasikeisti

Pagal dabar matomą scenarijų 2026 metų gruodis nebūtinai turėtų tapti šalčiausia sezono dalimi. Ilgalaikės prognozės pirmiausia išskiria žiemos vidurį, todėl pagrindinis dėmesys krypsta į laikotarpį nuo 2027 metų sausio pradžios iki vasario pabaigos.

Jeigu ciklonų trajektorija iš tiesų nuslinks piečiau Baltijos valstybių, Lietuva ir Latvija dažniau liks jų šiaurinėje pusėje. Čia svarbus vienas meteorologinis niuansas: aplink žemo slėgio sritį oro masės juda taip, kad jos šiaurinėje ir rytinėje pusėje gali būti traukiamas šaltesnis oras iš šiaurės arba rytų. Tuo metu šiltesnės oro masės liktų piečiau.

Praktiškai tai reikštų, kad Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Klaipėda, Ryga, Daugpilis, Liepoja ir kitos Lietuvos bei Latvijos vietovės dažniau galėtų patekti į šaltą oro srautą, o ne į įprastas žiemines Atlanto oro mases, kurios atneša atlydžius, lietų ir temperatūrą apie nulį.

Šaltis nebūtinai būtų ekstremalus kiekvieną dieną. Pats prognozės tekstas pabrėžia, kad tokia cirkuliacija nereiškia nuolatinės –30 °C temperatūros ar rekordinių sniego kiekių. Dalis žiemos dienų galėtų būti tiesiog įprastai šaltos – su neigiama temperatūra, debesuotumu ir protarpiais iškrentančiu sniegu.

Tačiau jei oro srautas pasisuktų tiesiai iš rytų ar šiaurės rytų ir išsilaikytų ilgesnį laiką, į Lietuvą bei Latviją galėtų patekti gerokai šaltesnės žemyninės oro masės. Tokiu atveju temperatūra galėtų kristi gerokai žemiau nulio, nors konkrečių –10, –20 ar –25 °C ribų dabartinėje ilgalaikėje prognozėje dar nėra pateikiama.

Būtent todėl rugsėjo mėnesį kalbėti apie tikslią sausio 15-osios ar vasario 3-iosios temperatūrą būtų neteisinga. Šiuo metu matoma ne konkreti dienos prognozė, o galimos visos žiemos atmosferos cirkuliacijos tendencija.

Kuriais mėnesiais sniego bus daugiausia?

Sausis ir vasaris gali tapti tikru žiemos išbandymu Lietuvai ir Latvijai

Ryškiausia šios prognozės dalis yra būtent 2027 metų sausis ir vasaris. Jei dabartinis scenarijus pasitvirtins, tai gali būti tie du mėnesiai, kai Baltijos šalys dažniau nei pastaraisiais metais patirs tikrą žiemišką orą.

Galimi keli scenarijai. Pirmasis – gana ramus, tačiau ilgai išliekantis šaltis. Dangų kelias dienas gali dengti debesys, protarpiais gali silpnai snigti, o temperatūra išliktų žemiau nulio. Tokia žiema nebūtinai atrodo dramatiška, tačiau jei minusinė temperatūra laikosi savaitę ar ilgiau, pradeda storėti sniego danga, užšąla vandens telkiniai, o keliai ilgiau išlieka slidūs.

Antrasis scenarijus – stipresnis rytų oro srautas. Jei aukšto ir žemo slėgio sritys susidėliotų taip, kad Baltijos šalis pasiektų žemyninis oras iš Rusijos gilumos, šalčio epizodai galėtų būti gerokai intensyvesni. Tada Lietuva ir Latvija galėtų sulaukti ne tik naktinių šalnų ar kelių laipsnių minuso, bet tikro žieminio šalčio, kuris išsilaikytų ir dienomis.

Tai ypač aktualu rytinei Lietuvos ir Latvijos daliai, kur kontinentinio oro poveikis paprastai pasijunta greičiau nei pajūryje. Klaipėdoje, Liepojoje ar Ventspilio kryptimi Baltijos jūra gali švelninti temperatūros svyravimus, tačiau net ir pajūrio regionas stipraus rytinio ar šiaurės rytinio srauto atveju nuo šalčio nebūtų apsaugotas.

Svarbu ir tai, kad šaltis nebūtinai reikštų milžiniškas sniego pusnis. Jeigu vyrautų aukšto slėgio sritis ir sausas rytų oras, Lietuvoje ir Latvijoje galėtų būti labai šalta, bet palyginti mažai sniego. Kitu atveju, jei šaltą orą pasiektų ciklonas, galėtų susidaryti ir stipresnio snygio sąlygos.

Todėl šios žiemos charakterį gali lemti ne vien termometras, bet ir tai, kaip tiksliai judės ciklonai.

Kodėl prognozėje tiek dėmesio skiriama ciklonų keliui

Visa dabartinė prognozė iš esmės remiasi vienu labai svarbiu dalyku – kur žiemos metu keliaus žemo slėgio sritys.

Jei jos keliauja per Skandinaviją ar Baltijos jūrą, į Lietuvą ir Latviją dažnai patenka švelnesnės vakarų ar pietvakarių oro masės. Tokiu atveju žiemą galime matyti mums puikiai pažįstamą vaizdą: vieną savaitę –5 °C ir sniegas, kitą jau +4 °C, lietus ir tirpstantis sniegas.

Tačiau dabartiniai ilgalaikiai žemėlapiai rodo kitokią galimybę – žemo slėgio zonos dažniau galėtų judėti piečiau Lietuvos, Latvijos ir Suomijos. Tuomet Baltijos šalys liktų šaltesnėje jų pusėje.

Būtent dėl to prognozuojami dažnesni šiauriniai, šiaurės rytų ir rytų vėjai.

Tai reikšminga ne vien temperatūrai. Tokia cirkuliacija gali sumažinti ilgų žieminių atlydžių tikimybę. Pastaraisiais metais Baltijos valstybėse ne kartą matėme situaciją, kai gruodį ar sausį kelias savaites laikydavosi teigiama temperatūra, sniegą pakeisdavo lietus, o žiema labiau primindavo ilgą rudenį.

Pagal dabartinį scenarijų 2027 metų sausį ir vasarį tokie ilgi šilti periodai gali būti retesni, o žiemiškas režimas – stabilesnis.

Didelę įtaką gali turėti pasauliniai atmosferos procesai

Pateiktame vertinime viena pagrindinių tokio scenarijaus priežasčių siejama su El Ninjo reiškiniu. Tai periodiškai pasikartojantis Ramiojo vandenyno ir atmosferos procesas, kuris gali keisti didelio masto oro cirkuliaciją ir netiesiogiai paveikti žiemą skirtinguose pasaulio regionuose.

Pagal pateiktą prognozę toks fonas gali padidinti klasikinių žieminių sąlygų tikimybę Europoje. Tačiau tai nėra paprasta formulė „El Ninjo = šalta Lietuva“. Galutinį rezultatą vis tiek nulems konkretus atmosferos slėgio laukų išsidėstymas virš Europos, Šiaurės Atlanto, Skandinavijos ir Rusijos.

Būtent todėl meteorologai daugiausia žiūri ne į vieną temperatūros skaičių, o į slėgio anomalijų žemėlapius. Jie leidžia numatyti, kur gali formuotis aukšto ir žemo slėgio sritys bei kokia kryptimi dėl jų į Baltijos regioną judėtų oras.

Šiuo metu būtent šie žemėlapiai ir rodo gana ryškų šaltą signalą.

Tikslios –20 °C dienos rugsėjį niekas nepasakys

Čia verta pristabdyti ir nepaversti ilgalaikės prognozės tuo, kuo ji nėra. 2026 metų rugsėjo 19 dieną neįmanoma patikimai pasakyti, kad, pavyzdžiui, 2027 metų sausio 12 dieną Vilniuje bus –21 °C, o Rygoje –18 °C.

Tokie konkretūs skaičiai šiuo metu būtų tiesiog išgalvoti.

Ilgalaikė prognozė pasako kitą dalyką: šiuo metu atmosferos modeliuose matoma didesnė tikimybė, kad 2027 metų sausio ir vasario bendras fonas Baltijos regione bus šaltesnis ir labiau žiemiškas.

Pats šaltis gali pasireikšti labai skirtingai. Vieną savaitę dienomis gali laikytis keli laipsniai šalčio, kitą – ateiti daug stipresnis atšalimas. Tarp jų gali pasitaikyti ir trumpų atlydžių. Net šaltą žiemą nebūna taip, kad kiekvieną dieną termometras rodo vienodą temperatūrą.

Prognozėje specialiai pabrėžiama, kad nereikėtų įsivaizduoti nuolatinio –30 °C šalčio. Tai nėra toks signalas.

Tačiau lyginant su žiemomis, kuriose ištisas savaites vyrauja teigiama temperatūra ir lietus, 2026–2027 metų sezonas šiuo metu atrodo galintis būti gerokai artimesnis tam, ką Lietuvoje ir Latvijoje vadiname tikra žiema.

Viena detalė verčia prognozę vertinti atsargiai

Ilgalaikių prognozių istorija turi vieną problemą – atmosferos procesai gali pasislinkti laike. Pateiktame vertinime primenamas ir ankstesnės žiemos pavyzdys: ilgalaikiai modeliai taip pat rodė artėjančią šalčio bangą, ir šaltesnis periodas iš tiesų atėjo, tačiau maždaug mėnesiu vėliau, nei iš pradžių buvo prognozuota.

Tai labai gerai parodo, kaip reikėtų vertinti dabartinius signalus.

Šiandien galime kalbėti apie 2027 metų sausį ir vasarį kaip potencialiai šalčiausią artėjančios žiemos dalį, tačiau dar negalime pasakyti, kuri konkreti savaitė bus šalčiausia, kiek bus sniego ar kiek laipsnių rodys termometras konkrečiame Lietuvos ar Latvijos mieste.

Iki žiemos atmosferos išsidėstymas dar gali keistis.

Tačiau vieną dalyką dabartinis signalas jau leidžia pasakyti gana aiškiai: jeigu ilgalaikiuose modeliuose dabar matoma cirkuliacija išliks, 2026–2027 metų žiema Lietuvoje ir Latvijoje gali būti gerokai mažiau panaši į ilgą lietingą rudenį, o didžiausia tikros žiemos tikimybė koncentruojasi 2027 metų sausį ir vasarį.

Todėl šių dviejų mėnesių datas verta įsiminti jau dabar. Ne todėl, kad būtų galima pažadėti –20 ar –30 °C speigą, bet todėl, kad būtent nuo 2027 m. sausio pradžios iki vasario pabaigos šiuo metu matomas stipriausias šalto ir žiemiško oro signalas visam Lietuvos ir Latvijos regionui.