Perkūnijos metu daugelis žmonių pirmiausia ieško žaibo blyksnio danguje. Jei jo nematyti, neretai manoma, kad audra dar toli arba jau praėjo. Tačiau vien griaustinio garsas yra svarbus įspėjimas: kažkur netoliese vyksta žaibų iškrovos, o oro sąlygos gali greitai pasikeisti.
Griaustinis be matomo žaibo nėra retas reiškinys. Žaibas gali būti pasislėpęs už debesų, įvykti už horizonto, už pastatų, miško ar kitoje pusėje, nei žiūrite. Vis dėlto pats garsas reiškia, kad audros zona yra pakankamai arti, kad reikėtų būti atsargiems.
Kodėl girdime griaustinį, nors žaibo nematome
Per perkūniją žaibas ir griaustinis yra to paties reiškinio dalys. Žaibas – tai elektros iškrova atmosferoje, o griaustinis – garsas, atsirandantis dėl labai greito oro įkaitimo ir išsiplėtimo aplink iškrovos kanalą.
Paprastai pirmiausia pamatome blyksnį, o tik po kelių sekundžių išgirstame griaustinį. Taip yra todėl, kad šviesa sklinda daug greičiau nei garsas. Garsas ore juda maždaug 340 metrų per sekundę greičiu, todėl kuo toliau žaibas, tuo ilgiau tenka laukti griaustinio.
Tačiau kartais situacija atrodo kitaip: griaustinis girdimas, o žaibo nematyti. Taip gali nutikti dėl kelių priežasčių.
Žaibas galėjo trenkti debesyse arba už storų debesų sluoksnio, todėl blyksnis nebuvo aiškiai matomas. Jis taip pat galėjo įvykti už pastatų, kalvų, medžių ar tiesiog už jūsų regėjimo lauko ribų. Dar viena priežastis – didesnis atstumas: garsas gali pasiekti jus, nors pats blyksnis jau nebeatrodo ryškus arba jį užstoja aplinka.
Tai nereiškia, kad pavojaus nėra. Priešingai – jei girdite griaustinį, vadinasi, toje vietovėje vyksta perkūnija.
Kodėl griaustinis yra rimtas įspėjimas
Viena dažniausių klaidų audros metu – manyti, kad pavojingas tik tas žaibas, kurį aiškiai matome. Iš tikrųjų žaibas gali trenkti ne tik tiesiai po tamsiausiu debesiu. Kartais pavienės iškrovos pasiekia žemę ir toliau nuo pagrindinės audros zonos.
Todėl meteorologai dažnai primena paprastą taisyklę: jei girdite griaustinį, esate pakankamai arti audros, kad turėtumėte saugotis.
Tai ypač svarbu būnant lauke – prie vandens telkinių, atvirose pievose, stadione, sode, kieme ar einant mieste. Net jei lietus dar neprasidėjo, o virš galvos dangus atrodo palyginti šviesus, tolimas griaustinis rodo, kad audros debesys nėra taip toli, kaip gali pasirodyti.
Pavojų didina ir tai, kad žmonės dažnai delsia ieškoti saugios vietos. Kol žaibas nematomas, audra atrodo „ne čia“. Tačiau perkūnija gali judėti greitai, o stiprus vėjas, liūtis ar nauji žaibai gali pasirodyti per kelias minutes.
Kaip suprasti, ar audra artėja
Paprasčiausias būdas įvertinti audros atstumą – skaičiuoti laiką tarp žaibo ir griaustinio. Pamatę blyksnį, pradėkite skaičiuoti sekundes iki griaustinio garso.
Apytikslė taisyklė tokia:
- 3 sekundės reiškia, kad žaibas buvo maždaug už 1 kilometro.
- 6 sekundės – apie 2 kilometrus.
- 10 sekundžių – apie 3–3,5 kilometro.
Kuo trumpesnis laikas tarp blyksnio ir garso, tuo arčiau yra žaibo iškrova. Jei intervalai trumpėja, audra greičiausiai artėja. Jei jie ilgėja, audros frontas pamažu tolsta.
Vis dėlto šį metodą galima taikyti tik tada, kai matote žaibą. Jei griaustinį girdite, bet blyksnio nematote, tai vis tiek turėtų būti ženklas sustiprinti budrumą. Tokiu atveju verta stebėti dangų, vėjo kryptį, debesų judėjimą ir pasiruošti greitai pasitraukti į saugią vietą.
Kada reikėtų slėptis nedelsiant
Jei griaustinis kartojasi, garsas stiprėja arba dangus sparčiai tamsėja, nereikėtų laukti pirmųjų lietaus lašų. Saugiausia vieta per perkūniją yra pastato viduje arba automobilyje su uždarytais langais.
Ypač pavojinga likti atvirose vietose. Laukai, paplūdimiai, valtys, kalvos, sporto aikštynai ir didelės atviros erdvės audros metu nėra saugios. Taip pat reikėtų vengti stovėti po pavieniais medžiais, prie metalinių tvorų, stulpų ar vandens telkinių.
Jei audra užklupo lauke ir netoliese nėra pastato, reikėtų kuo greičiau pasitraukti nuo aukštų pavienių objektų ir vandens. Negalima gulėti ant žemės – geriau sumažinti savo aukštį, laikytis toliau nuo kitų žmonių ir laukti, kol pavojingiausia audros dalis praeis.
Svarbu prisiminti, kad skėtis, ypač su metalinėmis dalimis, audros metu nėra apsauga nuo žaibo. Jis gali padėti nuo lietaus, bet ne nuo elektros iškrovos pavojaus.
Kodėl žaibą kartais užstoja debesys
Audros debesys dažnai būna labai dideli ir sudėtingi. Žaibas gali įvykti jų viduje, tarp debesų arba debesies ir žemės kryptimi. Ne kiekvieną iškrovą žmogus aiškiai pamato.
Dieną blyksniai gali būti mažiau pastebimi dėl šviesaus dangaus. Mieste juos gali užstoti pastatai, medžiai ar ryškus apšvietimas. Kartais žaibas įvyksta kitoje audros debesies pusėje, todėl matomas tik trumpas pašviesėjimas arba visai nieko.
Garsas tokiu atveju vis tiek gali pasiekti žmogų. Jei oras palankus garso sklidimui, griaustinį galima girdėti gana toli. Todėl griaustinis be matomo blyksnio neturėtų būti vertinamas kaip „netikras“ ar nereikšmingas.
Ką daryti namuose per perkūniją
Jei griaustinis girdimas būnant namuose, panikuoti nereikia, tačiau verta imtis kelių atsargumo priemonių. Geriausia uždaryti langus, patraukti nuo palangių daiktus, kurie gali nukristi dėl stipraus vėjo, ir vengti stovėti prie atvirų langų.
Per stiprią perkūniją patartina nenaudoti laidinių elektros prietaisų, jei to nebūtina daryti. Taip pat verta pasirūpinti, kad jautri elektronika būtų apsaugota nuo elektros įtampos šuolių. Ypač tai aktualu ten, kur audros dažnos arba elektros tinklas jautresnis.
Jei gyvenate individualiame name, pravartu pasirūpinti, kad lietvamzdžiai, kiemo daiktai ir lauko baldai būtų tvarkingi. Audras dažnai lydi ne tik žaibai, bet ir stiprus vėjas bei liūtis.
Kada galima laikyti, kad audra jau praėjo
Viena klaida daroma ne tik prieš audrą, bet ir jai baigiantis. Žmonės dažnai grįžta į lauką vos tik nustoja lyti arba dangus pradeda šviesėti. Tačiau žaibai dar kurį laiką gali būti pavojingi.
Jei vis dar girdite griaustinį, audros zona dar nėra visiškai nutolusi. Saugiau palaukti, kol griaustinio nebegirdėsite bent kurį laiką, ir tik tada grįžti prie veiklos lauke.
Ypač atsargūs turėtų būti žvejai, dviratininkai, bėgikai, žmonės paplūdimiuose ir tie, kurie dirba lauke. Audros metu kelių minučių delsimas gali būti labai svarbus.
Pagrindinė taisyklė paprasta
Griaustinis be matomo žaibo nėra paslaptingas reiškinys, tačiau jis yra aiškus signalas. Kažkur netoliese vyksta perkūnija, o žaibas gali būti arčiau, nei atrodo.
Todėl svarbiausia taisyklė labai paprasta: jei girdite griaustinį, elkitės taip, lyg audra jau būtų pakankamai arti. Geriau keliolika minučių praleisti saugioje vietoje, nei rizikuoti vien todėl, kad žaibo blyksnio nematėte.
