Laimė dažnai atrodo kaip siekiamybė, kurios pasieksime tik tada, kai viskas pagaliau susidėlios idealiai: nebeliks problemų, vaikai bus saugūs, o gyvenimas – stabilus. Tačiau tikrovė kitokia. Tikroji gyvenimo išmintis dažnai ateina su amžiumi, kai žmogus praeina per dešimtis išbandymų, suklysta, išmoksta ir galiausiai supranta paprastą tiesą: laimė nėra tobulas gyvenimas, o gebėjimas jame gyventi pilnai, net kai sunku.
Toliau – trys esminės pamokos, kurias gyvenimas dažniausiai atskleidžia per vėlai, tačiau jos gali tapti raktu į tikresnę laimę.
Laimė yra gebėjimas įveikti sunkumus
Pagrindinis istorijos veikėjas užaugo meilės ir absoliutaus saugumo aplinkoje. Tėvai nuoširdžiai stengėsi apsaugoti jį nuo visų gyvenimo problemų, todėl jam susidarė įspūdis, kad laimė – tai visiškas sunkumų nebuvimas.
Tačiau užaugęs jis susidūrė su realybe: gyvenime visada yra rūpesčių, nesėkmių, netekčių ir krizinių laikotarpių. Ilgą laiką jis tikėjosi „šviesaus etapo“, kuris niekada neatėjo. Tik tuomet jis suprato:
Laimingas tampa ne tas, kuris laukia tobulo gyvenimo, o tas, kuris išmoksta susitvarkyti su netobulu.
Laimė čia nėra taiklus atsitiktinumas – tai įgūdis, kurį žmogus ugdo mokydamasis susidoroti su iššūkiais, išlikdamas stiprus ir išlaikydamas kryptį net tada, kai atrodo, kad žemė slysta iš po kojų.
Saikinga vaikų priežiūra – būtina sveikam jų augimui
Tapęs tėvu, vyras darė tą pačią klaidą, kurią kadaise darė jo tėvai: jis stengėsi pernelyg apsaugoti savo vaikus. Jam atrodė, kad tikras rūpestis – tai padengti kiekvieną jų žingsnį, užkirsti kelią kiekvienai klaidai ir numalšinti bet kokį galimą skausmą.
Tačiau jis pamiršo svarbiausią dalyką:
vaikai mokosi gyvendami, o ne būdami apsaugoti nuo gyvenimo.
Tik kai dukra pasakė, kad tėvas turėtų leisti jiems susidurti su sunkumais pačių jėgomis, jis suprato savo klaidą. Per didelė globa atėmė iš vaikų:
- savarankiškumą,
- atsparumą stresui,
- gebėjimą priimti sprendimus,
- pasitikėjimą savimi.
Tai pamoka kiekvienam tėvui:
mylėti – nereiškia nuimti nuo vaiko visas kliūtis, o leisti jam išmokti jas įveikti.
Tikslas yra pagrindas laimingam gyvenimui
Paskutinė ir viena svarbiausių gyvenimo tiesų – be tikslo žmogus pradeda blėsti. Kasdienybė praranda spalvą, o džiaugsmas tampa retas svečias.
Pagrindinis veikėjas tai suprato tada, kai jo gyvenimas tapo pernelyg monotoniškas. Kai tik jis suformulavo naują tikslą – persikelti į savo namus – gyvenimas vėl įgijo prasmę. Atsirado motyvacija, energija, laukimas.
Tikslas nereiškia didingų planų ar ambicingų karjeros viršūnių. Tai gali būti:
- noras įsirengti namų sodą,
- troškimas pradėti mokytis groti instrumentu,
- svajonė išvažiuoti į kelionę,
- siekis pagerinti santykius ar sveikatą.
Svarbu turėti kryptį – ji suteikia dienoms prasmę, o žmogui – vidinę ugnį.
Išvada
Šios trys išmintys – gebėjimas įveikti sunkumus, saikingas vaikų auginimas ir aiškus gyvenimo tikslas – yra paprastos, bet esminės. Jos primena, kad laimė nėra būklė, kuri mumyse atsiranda savaime. Tai derinys:
- drąsos priimti gyvenimo iššūkius,
- išminties leisti kitiems augti savarankiškai,
- ryžto kasdien žengti bent mažą žingsnį savo tikslo link.
Kuo anksčiau žmogus tai supranta, tuo daugiau tikros laimės atranda kasdienybėje.
