Dešimtmečius pasaulis gyveno su beveik apokaliptine baime – esą žmonių skaičius Žemėje augs be stabdžių, o „per didelis gyventojų skaičius“ taps pagrindine XXI amžiaus krize. Tačiau naujausios Jungtinių Tautų prognozės piešia visai kitą scenarijų. Vietoj nekontroliuojamo augimo ryškėja stabilizacija, o vėliau – net lėtas mažėjimas.
Pagal „Pasaulio gyventojų skaičiaus perspektyvas 2024“, žmonijos skaičius turėtų pasiekti piką apie 2080 metus ir sudaryti maždaug 10,3 milijardo. Dar įdomiau – iki 2100-ųjų prognozuojamas nedidelis sumažėjimas iki maždaug 10,2 milijardo. Tikimybė, kad šio amžiaus viduryje ar pabaigoje bus peržengta ši riba, vertinama kaip nedidelė. Tai reikšmingas posūkis lyginant su senesnėmis prognozėmis, kurios kalbėjo apie didesnius skaičius ir vėlesnį maksimumą.
Kas sustabdė augimą?
Pagrindinis veiksnys – gimstamumo mažėjimas. Vadinamasis kartų kaitos lygis (apie 2,1 vaiko vienai moteriai) šiandien nebepasiekiamas daugiau nei pusėje pasaulio valstybių. Kai kuriose šalyse rodikliai krito iki istorinių žemumų. Kinijoje, Pietų Korėjoje, Japonijoje ar didelėje Europos dalyje gimstamumas balansuoja ties vieno vaiko riba arba net žemiau.
Tai nėra laikinas svyravimas. Demografai tai vadina struktūriniu perėjimu, susijusiu su urbanizacija, moterų išsilavinimu, vėlesniu šeimos kūrimu, ekonominiu neapibrėžtumu ir gyvenimo būdo pokyčiais. Kitaip tariant, visuomenės tampa turtingesnės, ilgaamžiškesnės – ir augina mažiau vaikų.
Pasaulis jau peržengė piką?
JT duomenimis, dešimtys šalių savo gyventojų maksimumą jau pasiekė. Tarp jų – Vokietija, Japonija, Kinija. Artimiausiais dešimtmečiais jose prognozuojamas gyventojų skaičiaus mažėjimas. Tai keičia ekonomikos logiką: mažėja darbo jėga, didėja spaudimas pensijų sistemoms, keičiasi vartojimo struktūra.
Tuo pat metu kai kurie regionai, ypač Afrikoje, vis dar sparčiai auga. Nigerija, Somalis, Kongo Demokratinė Respublika išlieka tarp valstybių, kuriose gyventojų skaičius gali padvigubėti. Taigi pasaulio demografinis žemėlapis tampa vis labiau nevienodas – vienur visuomenės sensta ir traukiasi, kitur – jaunėja ir plečiasi.
Kodėl 10,3 mlrd. tampa „lubomis“?
Demografinės prognozės grindžiamos ilgalaikėmis tendencijomis:
- nuosekliai mažėjančiu gimstamumu
- ilgėjančia gyvenimo trukme
- lėtėjančiu augimo tempu beveik visur pasaulyje
Net jei kai kuriose šalyse gimstamumas šiek tiek atšoktų, globalios tendencijos rodo, kad bendras augimas artėja prie plato. Paprastai tariant, žmonija vis dar auga, bet „inercija“ silpnėja.
Ar tai gera, ar bloga žinia?
Tai priklauso nuo perspektyvos. Planetos mastu stabilizacija mažina spaudimą ištekliams, klimato sistemoms, infrastruktūrai. Tačiau nacionaliniu lygiu daugeliui valstybių tai reiškia sudėtingus iššūkius: darbo rinkos trūkumą, spartų visuomenės senėjimą, augančias socialines išlaidas.
Todėl migracija, produktyvumo didinimas, automatizacija ir šeimos politika tampa strateginiais klausimais. Demografinė ateitis nebėra tik statistika – tai ekonomikos, socialinės apsaugos ir geopolitikos tema.
Esminė JT žinutė aiški: pasaulio gyventojų skaičiaus pikas nebėra tolima teorija. Jis jau matomas horizonte. Ir didžiausias klausimas šiandien nebe „kiek mūsų bus“, o „kaip gyvensime pasaulyje, kuriame augimas sustojo“.
Šaltinis: https://www.fr.de/panorama/warum-es-laut-uno-nie-mehr-als-10-milliarden-menschen-geben-wird-94168387.html
