Internetas sparčiai virsta erdve, kurioje orientuotis darosi sunkiau nei klaidžiame miške. Virtualūs nuomonės formuotojai, kurie net neegzistuoja realiame pasaulyje, renka milijonus sekėjų, dirbtinio intelekto (DI) sukurti vaizdo įrašai muša peržiūrų rekordus, o muzikos platformas kasdien užtvindo dešimtys tūkstančių kūrinių, kurių neparašė joks kompozitorius.
Šiame naujame pasaulyje keičiasi ir sėkmės taisyklės. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) organizuotame renginyje „Skaitmeninė banga“ ekspertai paskelbė netikėtą verdiktą: ateityje lemiamą pranašumą turės ne tie, kurie geriausiai valdys sudėtingas technologijas, o tie, kurie sugebės išsaugoti tai, kas mus skiria nuo robotų – žmogiškumą ir kritinį mąstymą.
Kodėl „minkštieji“ įgūdžiai staiga tapo „kietaisiais“?
Ilgą laiką buvo manoma, kad ateities lyderis privalo mokėti programuoti ar tobulai išmanyti algoritmus. Tačiau RRT pirmininkė Jūratė Šovienė brėžia kitokią ateities viziją. Pasak jos, vis svarbiau tampa gebėti abejoti, kelti nepatogius klausimus ir turėti savo, o ne algoritmo sugeneruotą nuomonę.
Lyderiais taps tie, kurie ugdys kūrybiškumą ir gebės ne tik tiksliai suformuluoti užduotį dirbtiniam intelektui, bet ir bendrauti, bendradarbiauti bei išgirsti kitą žmogų. Gebėjimas susitarti ir empatija tampa valiuta, kurios DI kol kas negali nukopijuoti. Technologijos tampa tik įrankiu, o vairas lieka kritiškai mąstančio žmogaus rankose.
Humanoidai ir milijonus uždirbantys vaiduokliai
Vienas iš renginio pranešėjų, DI produktų kūrėjas Jonas Lekevičius, pastebi esminį lūžį technologijų pasaulyje. Jei anksčiau DI veikė kaip pasyvus asistentas, galintis tik atsakyti į klausimą, dabar į sceną žengia DI agentai. Tai sistemos, kurios savarankiškai jungiasi prie kitų įrankių, naršo internete ir atlieka konkrečias užduotis be nuolatinės žmogaus priežiūros.
Tačiau kol kas didžiausias pokytis matomas mūsų ekranuose, kurie pildosi turiniu, sukurtu ne žmonių. J. Lekevičius atkreipia dėmesį į stulbinančią statistiką: trumpųjų vaizdo įrašų platformose, tokiose kaip „YouTube Shorts“, „Instagram“ ar „TikTok“, DI sugeneruotas turinys jau sudaro nuo trečdalio iki penktadalio viso srauto.
Dar keisčiau atrodo socialinių tinklų realybė. Pavyzdžiui, virtuali nuomonės formuotoja Miquela turi milijonus sekėjų ir pasirašo pelningus reklamos kontraktus su garsiais prekių ženklais, nors iš tiesų ji yra tik skaitmeninis kodas. Ribos tarp tikrovės ir simuliacijos trinasi, todėl gebėjimas atskirti, kas tikra, tampa gyvybiškai svarbus.
Kalbant apie fizinius robotus – humanoidus – J. Lekevičius išlieka atsargus. Nors Kinijoje konkurencija milžiniška ir ten net rengiami humanoidų maratonai, o Vakarai žada robotus, kurie klos lovas ir gamins vakarienę, kol kas tai daugiau rinkodariniai pažadai nei buitinė realybė. Dirbtinis intelektas vis dar „gyvena“ ekranuose, ir neaišku, kada jis iš jų išlips į mūsų svetaines.
Nematoma kaina: vienas pokalbis – pusė litro vandens
Nors skaitmeninės technologijos dažnai pristatomos kaip „žalios“, klimatologas Silvestras Dikčius atskleidė kitą medalio pusę. Patogumas turi savo ekologinę kainą, kurią dažnai pamirštame.
Žinoma, technologijos padeda taupyti – išmanioji navigacija padeda rasti trumpesnį kelią ir sudeginti mažiau degalų. Tačiau S. Dikčius pateikė vaizdų palyginimą: paskaičiuota, kad ilgesnis pokalbis su dirbtiniu intelektu (apie 20–30 užklausų) serverių aušinimui sunaudoja maždaug pusę litro vandens.
Dar didesnį nerimą kelia energijos suvartojimas. Duomenų centrai, aptarnaujantys DI sistemas, jau dabar generuoja apie 1 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Prognozuojama, kad iki 2040 m. šis skaičius išaugs iki 8 proc. Klimatologas pateikė stulbinantį pavyzdį: vos trys–keturi didieji „Google“ ar „Meta“ duomenų centrai suvartoja tiek elektros energijos, kiek visa Lietuva per metus.
Visuomenės budrumas auga, bet sukčiai nesnaudžia
Renginys „Skaitmeninė banga“ šiemet sulaukė rekordinio dėmesio – nuotoliniu būdu jį stebėjo net 132 tūkstančiai gyventojų, nuo pradinukų iki senjorų. Tai rodo, kad žmonės ieško atsakymų ir nori jaustis saugiau.
Šovienė pastebi, kad nors susidomėjimas auga, spragų skaitmeninio raštingumo srityje vis dar gausu. Liūdnas to įrodymas – pernai iš Lietuvos gyventojų sukčiai išviliojo rekordinę 30 mln. eurų sumą. Tai dar kartą patvirtina pagrindinę ekspertų mintį: technologijos tobulėja, tačiau be kritinio mąstymo ir budrumo mes tampame lengvu taikiniu skaitmeniniame pasaulyje.
