Tai, kas daugybei europiečių atrodo kasdienė rutina – atsiskaitymas kortele parduotuvėje ar internetu – vis dažniau vadinama strategine rizika. Europos centriniai bankai atvirai pripažįsta: Senasis žemynas tapo pavojingai priklausomas nuo amerikietiškų mokėjimo sistemų, o tokia priklausomybė krizės akivaizdoje gali tapti silpnąja vieta.
Šiandien beveik visa negrynųjų pinigų mokėjimų infrastruktūra Europoje sukasi aplink dvi JAV bendroves – Visa ir Mastercard. Prie jų prisideda ir kiti amerikietiški žaidėjai, tokie kaip „PayPal“, „Apple Pay“ ar „Google Pay“. Tai reiškia, kad didelė dalis europiečių kasdienių mokėjimų realiai priklauso nuo sistemų, kurios yra už ES jurisdikcijos ribų.
Priklausomybė, kuri kelia nerimą centriniams bankams
Europos Centrinis Bankas atvirai įvardija problemą: skaitmeninių mokėjimų srityje Europa prarado strateginę autonomiją. Skaičiai kalba patys už save – mokėjimai kortelėmis sudaro daugiau nei pusę visų negrynųjų pinigų operacijų Europos Sąjungoje, o vien per pirmąjį 2024 metų pusmetį jų atlikta daugiau nei 40 milijardų.
Tačiau priklausomybės lygis ES viduje labai skiriasi. Tokios šalys kaip Airija ar Nyderlandai beveik visiškai remiasi „Visa“ ir „Mastercard“. Tuo tarpu Vokietija ar Prancūzija iš dalies apsisaugojo, išlaikydamos nacionalines sistemas – „Girocard“ ar „Cartes Bancaires“. Švedija išsiskiria kaip viena labiausiai nuo amerikietiškų kortelių priklausomų valstybių, ir apie tai viešai kalbėjo net šalies centrinio banko vadovas.
Ar problema tikrai tokia rimta?
Ne visi ekonomistai sutinka su grėsmės mastu. Kai kurie analitikai teigia, kad vertinant bendrą visų mokėjimų Europoje vertę – įskaitant tarpbankinius ir verslo atsiskaitymus – tik nedidelė dalis realiai praeina per JAV kortelių tinklus. Be to, dalis nacionalinių sprendimų jau dabar sėkmingai veikia tarpvalstybinėje elektroninėje prekyboje ES viduje.
Vis dėlto centriniai bankai žiūri ne tik į statistiką, bet ir į rizikos scenarijus. Geopolitinė įtampa, sankcijos ar technologiniai ginčai gali reikšti, kad Europa kritiniu momentu liktų be pilnos kontrolės savo mokėjimų sistemos.
Mobilieji mokėjimai – dar viena priklausomybė
Situaciją dar labiau komplikuoja sparčiai augantis atsiskaitymų programėlėmis populiarumas. „Apple Pay“, „Google Pay“ ir „PayPal“ jau sudaro apie dešimt procentų visų mažmeninių operacijų euro zonoje. Tai reiškia, kad net ir atsisakant fizinių kortelių, Europa vis tiek lieka priklausoma nuo ne Europos technologijų milžinų.
Būtent dėl to Europos Centrinis Bankas vis aktyviau stumia skaitmeninio euro idėją – centrinio banko išleistą skaitmeninę valiutą, kuri veiktų kaip elektroninis grynųjų pinigų papildymas ir sumažintų priklausomybę nuo privačių užsienio sistemų.
Skaitmeninis euras – sprendimas ar politinis galvosūkis?
Kol kas skaitmeninis euras labiau primena projektą nei realų sprendimą. Politinės diskusijos tęsiasi, kyla klausimų dėl bankų vaidmens, prekybininkų įsipareigojimų ir vartotojų privatumo. Nei bankai, nei gyventojai kol kas nerodo didelio entuziazmo.
Lygiagrečiai kuriamos ir kitos alternatyvos. Vienas naujesnių pavyzdžių – europinė mokėjimų sistema „Wero“, leidžianti siųsti pinigus naudojant telefono numerį ar el. pašto adresą. Tačiau kol kas tokie sprendimai dar negali rimtai konkuruoti su įsišaknijusiais pasauliniais gigantais.
(Nuotr.: pixabay.com / AKuptsova)
Signalas aiškus: klausimas jau ne apie patogumą
Diskusija dėl „Visa“ ir „Mastercard“ Europoje nebėra vien apie mokesčius ar patogumą. Tai klausimas apie ekonominį saugumą ir politinę nepriklausomybę. Kol kas europiečiai ir toliau braukia korteles be didesnių rūpesčių, tačiau centriniai bankai vis garsiau perspėja: sistema, kuri šiandien atrodo stabili, rytoj gali tapti pažeidžiama.
Ir būtent todėl įprastos mokėjimo kortelės vis dažniau įvardijamos ne kaip pažangos simbolis, o kaip potenciali grėsmė.
Šaltinis: https://www.dagensps.se/bors-finans/vanliga-betalkort-pekas-ut-som-hot/
