Bankai ir finansų ekspertai vis dažniau primena paprastą, bet daugelio primirštą taisyklę – net ir skaitmeninių mokėjimų laikais verta turėti bent nedidelę grynųjų pinigų atsargą. Ji gali praversti ne tik techninių trikdžių metu, bet ir tada, kai laikinai neveikia kortelės, bankomatai ar mokėjimo terminalai. Būtent tokiose situacijose paaiškėja, kad keli grynieji namuose nėra senamadiškas įprotis, o elementarus finansinis atsargumas.
Pastaraisiais metais daugelis žmonių beveik visiškai perėjo prie atsiskaitymų kortele ar telefonu. Tai patogu, greita ir dažniausiai veikia be jokių problemų. Tačiau kuo labiau kasdienybė remiasi vien elektroniniais mokėjimais, tuo labiau žmonės tampa pažeidžiami, kai sistema bent trumpam sutrinka. Užtenka kelių valandų, kai neveikia banko programėlė, stringa terminalai ar dingsta ryšys, ir net paprasti kasdieniai pirkimai staiga tampa problema. Būtent dėl to bankai ir finansų specialistai kartkartėmis primena, kad visiškas grynųjų atsisakymas nėra toks saugus, kaip gali atrodyti.
Kodėl bankai pataria turėti grynųjų atsargą?
Pagrindinė priežastis labai paprasta – ne viskas priklauso nuo žmogaus. Net jei jūsų sąskaitoje yra pakankamai pinigų, tai dar nereiškia, kad jais visada galėsite pasinaudoti tą pačią sekundę. Techniniai sutrikimai, laikini bankų sistemų atnaujinimai, ryšio problemos, elektros dingimas ar tiesiog neveikiantis terminalas parduotuvėje gali sukurti situaciją, kai pinigai teoriškai yra, bet praktiškai nepasiekiami.
Tokiais atvejais net nedidelė grynųjų suma gali išspręsti labai praktiškas problemas. Ji padeda nusipirkti maisto, vaistų, kuro ar apmokėti kitus būtinus pirkinius, kai skaitmeniniai atsiskaitymai laikinai stringa. Kitaip tariant, grynieji nėra atsarginis planas todėl, kad bankai nepatikimi. Jie reikalingi todėl, kad jokia sistema nėra apsaugota nuo trikdžių šimtu procentų.
Kiek grynųjų verta turėti namuose?
Čia svarbiausia nepulti į kraštutinumus. Kalbama ne apie dideles sumas, slepiamas stalčiuose, o apie protingą rezervą kelioms dienoms ar būtiniausioms išlaidoms. Sumos dydis priklauso nuo gyvenimo būdo, šeimos dydžio ir kasdienių poreikių, tačiau pats principas paprastas – turėti tiek, kad nenumatytu atveju nereikėtų panikuoti.
Dažniausiai tokia atsarga prasminga tam, kad padengtų:
- būtiniausius maisto pirkinius;
- vaistinės išlaidas;
- degalus ar transportą;
- smulkias kasdienes išlaidas kelioms dienoms.
Svarbu, kad tai būtų ne impulsyviai atsidėta suma „bet kam“, o apgalvotas rezervas, kurio neliečiate įprastomis dienomis. Tokie pinigai turi veikti kaip saugumo pagalvė, o ne kaip papildomas piniginės turinys atsitiktiniams pirkiniams.
Kodėl vien skaitmeniniais mokėjimais pasikliauti rizikinga?
Patogumas dažnai sukuria klaidingą saugumo jausmą. Kai atsiskaitymai telefonu ir kortele veikia kasdien, pradeda atrodyti, kad taip bus visada. Tačiau realybėje net ir trumpas sutrikimas gali greitai parodyti, kaip stipriai visi priklausomi nuo skaitmeninės infrastruktūros. Jei neveikia ne viena parduotuvė, o visas tinklas, žmonės labai greitai pamato, kad alternatyvos nebeturi.
Čia svarbi ir psichologinė pusė. Žmogus, kuris turi bent minimalią grynųjų atsargą, tokioje situacijoje jaučiasi daug ramiau. Jis netampa priklausomas nuo to, kada atsigaus sistema, ar pavyks prisijungti prie banko, ar veiks artimiausias bankomatas. Būtent todėl grynieji šiandien vis dažniau vertinami ne kaip pagrindinis atsiskaitymo būdas, o kaip finansinio atsargumo priemonė.
Ką svarbiausia prisiminti?
Svarbiausia nebijoti šios temos, bet ir neignoruoti jos. Turėti šiek tiek grynųjų namuose nereiškia nepasitikėti bankais ar grįžti į praeitį. Tai reiškia būti pasiruošus situacijai, kai patogiausias mokėjimo būdas staiga nustoja veikti. O tokiais momentais net nedidelė suma gali pasirodyti daug svarbesnė, nei atrodė vakar.
Trumpai, kas svarbiausia:
- visiškai atsisakyti grynųjų nėra pats saugiausias sprendimas;
- net trumpi techniniai trikdžiai gali apsunkinti kasdienius pirkimus;
- nedidelė atsarginė suma namuose suteikia daugiau ramybės;
- grynieji turi būti ne įprotis, o protingai laikomas rezervas.
