Japonijoje namą su mišku atiduoda už 0 jenų: bet naujasis savininkas turės įvykdyti vieną sąlygą

Skelbimas atrodo taip, kad iš pradžių norisi tikrinti, ar čia ne klaida. Beveik šimtmečio senumo medinis namas Japonijoje, daugiau kaip du hektarai žemės, dalis miško, kaštonų sodas, ūkiniai pastatai ir kalnų vaizdai. Kaina – 0 jenų. Kitaip tariant, pats nekilnojamasis turtas atiduodamas veltui.

Tokie pasiūlymai skamba lyg iš kokio svajotojo pokalbio: „O kas, jei viską mesti ir išvažiuoti gyventi į Japonijos kaimą?“ Tačiau realybėje tai nėra tik graži istorija apie nemokamą namą. Naujasis savininkas turėtų ne tik perimti seną būstą, bet ir iš tikrųjų jame gyventi. Būtent ši sąlyga yra viena svarbiausių.

Namas yra Yabu mieste, Hiogo prefektūroje, Honšu saloje. Jis priskiriamas vadinamiesiems akiya namams – taip Japonijoje vadinami tušti arba apleisti būstai. Tokių namų šalyje daugėja, ypač kaimiškose vietovėse, todėl kai kurie objektai parduodami už simbolines sumas arba net atiduodami nemokamai, kad tik vėl atsirastų gyventojų.

Ką gauna žmogus, kuris sutiktų perimti šį namą

Pagal skelbimą, namas pastatytas dar 1930 metais. Tai tradicinis medinis penkių kambarių būstas su virtuve ir valgomojo zona. Vien tai jau skamba įdomiai tiems, kurie mėgsta seną architektūrą, ramybę ir gyvenimą ne daugiabučio ritmu.

Bet kartu su namu atiduodamas ir didelis žemės sklypas – 20 969 kvadratiniai metrai. Tai jau ne mažas kiemas prie namo, o rimtas plotas, kuriame yra kaštonų sodas, dalis miško, molinis tvartas ir rūsys. Iš teritorijos atsiveria kalnų vaizdai, todėl tokia vieta gali patikti žmogui, kuris ieško ne tik pastato, bet ir visai kitokio gyvenimo būdo.

Iš pirmo žvilgsnio galima įsivaizduoti labai gražų scenarijų: rytai su kalnų vaizdu, kaštonai rudenį, nuosavas miško kampas, senas japoniškas namas ir ramus gyvenimas toliau nuo miesto triukšmo. Bet tokie namai retai būna dovana be jokios naštos. Net jei kaina nulis, atsakomybė lieka labai reali.

Namo išorė

Namas nėra visiškai beviltiškas, bet remonto reikės

Skelbime nurodoma, kad namas dar prieš kelerius metus buvo tinkamas gyventi. Tai svarbi detalė, nes kai kurie apleisti Japonijos namai būna tokios būklės, kad naujasis savininkas iš esmės perima ne namą, o problemą. Šiuo atveju situacija atrodo geresnė: ankstesnis savininkas reguliariai tvarkė stogą, o name įrengtos saulės baterijos, leidžiančios iš dalies apsirūpinti elektra.

Tai nereiškia, kad galima tiesiog atsivežti lagaminą ir kitą rytą ramiai virti kavą. Pagrindinė minima problema – vandentiekio sistema. Naujajam gyventojui reikėtų ją remontuoti, o žiemą prie vamzdžių gali būti sunku prieiti dėl sniego. Tokia detalė labai greitai primena, kad gyvenimas senoje kaimo sodyboje nėra tik gražios nuotraukos.

Senas medinis namas reikalauja priežiūros. Reikia rūpintis stogu, drėgme, šildymu, vandeniu, vabzdžiais, mediena, žeme, aplinka. O jei dar šalia yra miškas ir didelis sklypas, tai reiškia ir nuolatinį darbą lauke. Vieniems tai svajonė, kitiems – našta, kuri greitai atvėsintų romantiką.

Namo vidus

Kodėl Japonijoje namus kartais atiduoda veltui

Tokie pasiūlymai Japonijoje nėra visiška retenybė. Šalis jau kurį laiką susiduria su tuščių namų problema. Dalis jaunų žmonių išvyksta į didmiesčius, kaimuose lieka mažiau gyventojų, o seni šeimos namai lieka be paveldėtojų arba be žmonių, kurie norėtų juos prižiūrėti.

Tuščias namas savininkui gali tapti ne turtu, o galvos skausmu. Jį reikia prižiūrėti, mokėti mokesčius, spręsti remonto klausimus. Jei pastatas nyksta, jis gali tapti pavojingas. Todėl kai kurios vietos bendruomenės ir savininkai mieliau ieško žmogaus, kuris ten gyventų, nei laiko namą tuščią dar dešimtmetį.

Būtent todėl sąlyga gyventi name yra labai svarbi. Tikslas nėra padovanoti gražų objektą žmogui, kuris jį laikys kaip egzotišką vasarnamį ar paliks užrakintą. Tikslas – pritraukti gyventoją, kuris realiai įsikurs, prižiūrės vietą ir galbūt taps bendruomenės dalimi.

0 jenų dar nereiškia, kad viskas bus nemokama

Tokios istorijos dažnai užkabina žmones dėl vieno žodžio – nemokamai. Bet būtent čia reikia būti atsargiems. Namas gali būti atiduodamas už 0 jenų, tačiau persikraustymas, dokumentai, remontas, komunalinės sistemos, šildymas, priežiūra, galimi mokesčiai ir kasdienis gyvenimas kainuos.

Ypač jei žmogus atvyksta iš kitos šalies, atsiranda dar daugiau klausimų: teisė gyventi Japonijoje, vizos, kalba, darbas, sveikatos draudimas, vietos taisyklės. Todėl tokie pasiūlymai tinka ne tam, kuris tiesiog susižavėjo nuotrauka internete, o tam, kuris labai rimtai pasiruošęs keisti gyvenimą.

Vis dėlto pati istorija žavi. Ji parodo, kaip vienur pasaulyje žmonės sunkiai įperka būstą miestuose, o kitur seni namai su mišku ir sodu lieka tušti, nes nėra kam juose gyventi. Šis japoniškas namas gali tapti kažkieno nauja pradžia, bet tik tuo atveju, jei žmogus supras: dovanojamas ne tik namas. Dovanojama ir atsakomybė.