Jei jums dabar trisdešimt ar keturiasdešimt, pensija greičiausiai atrodo kaip labai tolima stotelė. Kažkur ateityje, po dešimtmečių. Po vaikų mokyklų, būsto paskolų, karjeros, remontų, kelionių, ligų, krizių ir visų kasdienių reikalų, kurie šiandien atrodo svarbesni.
Tačiau yra viena nemaloni tiesa: pensija neateina staiga. Ji formuojasi dabar.
Ne tada, kai jums bus 60.
Ne tada, kai liks keli metai iki darbo pabaigos.
Ne tada, kai jau norėsis ilsėtis.
Ji formuojasi šiandien – kiekvieną mėnesį, kiekvienu atlyginimu, kiekvienu sprendimu nieko nedaryti.
Ir būtent todėl dabartiniams 30–40 metų žmonėms verta sustoti. Nes ateitis gali būti daug mažiau patogi, nei daugelis įsivaizduoja.
Didžiausia klaida – galvoti, kad „dar yra laiko“
Trisdešimties žmogus dažnai galvoja: pensija dar labai toli. Keturiasdešimties – kad dar galima spėti. Penkiasdešimties – kad reikėjo pradėti anksčiau.
Tai skamba žiauriai, bet būtent taip dažnai ir nutinka.
Jaunesniame amžiuje pinigų visada reikia dabar. Būstui, automobiliui, vaikams, kelionėms, sveikatai, kasdieniam gyvenimui. Atrodo, kad atsidėti senatvei galima bus vėliau, kai pajamos bus didesnės ir gyvenimas pagaliau stabilizuosis.
Tačiau gyvenimas retai kada tampa „patogus“ taupymui. Vis atsiranda naujų išlaidų. Vieną paskolą pakeičia kita. Vaikų darželį pakeičia mokykla, mokyklą – studijos. Automobilis sensta. Būstas reikalauja remonto. Sveikata ima kainuoti daugiau.
Ir staiga žmogus supranta, kad „vėliau“ jau atėjo, bet sukaupta beveik nieko.
Valstybinė pensija gali būti ne tokia, kokios tikitės
Daugelis vis dar turi tylų lūkestį: dirbsiu, mokėsiu mokesčius, o senatvėje valstybė pasirūpins.
Tačiau realybė gali būti daug šaltesnė.
Pensijų sistema priklauso nuo dirbančiųjų skaičiaus, ekonomikos, atlyginimų, demografijos ir politinių sprendimų. O visuomenė sensta. Dirbančiųjų, išlaikančių pensininkus, ateityje gali būti mažiau, o pensinio amžiaus žmonių – daugiau.
Tai reiškia, kad būsima pensija daugeliui gali tapti ne ramiu atlygiu už ilgus darbo metus, o tik minimaliu išgyvenimo pagrindu.
Kitaip tariant, valstybinė pensija gali padėti išgyventi. Bet nebūtinai leis gyventi taip, kaip norėtumėte.
Skaudžiausias klausimas: ar galėsite išlaikyti savo gyvenimo lygį?
Kol žmogus dirba, jis pripranta prie tam tikro gyvenimo ritmo. Vieni turi būsto paskolą, kiti nuomojasi, treti padeda vaikams, moka už automobilį, keliones, sveikatą, draudimus, maistą, paslaugas.
Bet kas nutiks, kai pajamos staiga sumažės?
Štai čia ir prasideda tikrasis šokas. Pensija dažnai reiškia ne tiesiog „mažiau pinigų“. Ji gali reikšti visiškai kitą gyvenimo kokybę.
Mažiau laisvės.
Mažiau pasirinkimų.
Mažiau saugumo.
Daugiau skaičiavimo.
Daugiau baimės susirgti.
Daugiau priklausomybės nuo vaikų ar artimųjų.
Ir tai yra dalis, apie kurią 30–40 metų žmonės dažnai nenori galvoti.
Senatvė gali būti ilgesnė, nei atrodo
Anksčiau pensija daugeliui atrodė kaip trumpas gyvenimo etapas po darbo. Dabar žmonės gyvena ilgiau, o tai reiškia, kad pensijoje gali tekti praleisti ne penkerius ir ne dešimt metų.
Galbūt dvidešimt.
Galbūt trisdešimt.
Ir tada klausimas tampa labai konkretus: iš ko gyvensite visus tuos metus?
Jei šiandien sunku sukaupti rezervą keliems mėnesiams, kaip atrodys keli dešimtmečiai su mažesnėmis pajamomis?
Tai nemalonu, bet būtina įvardyti: ilgesnis gyvenimas yra dovana tik tada, kai yra iš ko jį gyventi.
„Vaikai padės“ – pavojingiausias planas
Kai kurie žmonės tyliai tikisi, kad senatvėje padės vaikai. Tačiau tai gali tapti labai skausmingu planu.
Vaikai turės savo šeimas, paskolas, darbus, problemas ir finansinius įsipareigojimus. Jie gali norėti padėti, bet ne visada galės. O net jei galės, ar tikrai norite, kad jūsų senatvė priklausytų nuo jų galimybių?
Finansinis savarankiškumas senatvėje nėra egoizmas. Tai viena didžiausių dovanų sau ir savo vaikams.
Nes tada jūsų santykiai su artimaisiais remiasi meile, o ne būtinybe prašyti pinigų.
