Tai ne dar viena teorinė grėsmė. Tai realus, į Europą slenkantis biologinis pavojus, kuris gali sugriauti tai, kas dar liko iš jau ir taip spaudžiamos bičių populiacijos. Iš Azijos atkeliavusi Tropilaelaps erkė, pasak specialistų, yra pavojingesnė už gerai žinomą Varroa parazitą – ir jos plitimo sustabdyti praktiškai neįmanoma.
Vos smeigtuko galvutės dydžio parazitas jau pasiekė Gruziją. Tai signalas, kurį Europos bitininkystės bendruomenė vertina kaip raudoną pavojaus šviesą. Iki šiol Tropilaelaps buvo laikoma „tolima Azijos problema“, tačiau dabar ji juda tiesiogiai link Europos Sąjungos teritorijos.
„Globalizacija ir klimato kaita sudarė idealias sąlygas šiam parazitui. Klausimas jau ne ar, o kada jis pasieks mus“, – Italijos žiniasklaidai atvirai pripažįsta Trentino bitininkų asociacijos prezidentas Marco Facchinelli. Jo vertinimas negailestingas: kai Tropilaelaps įsitvirtina, jos sunaikinti nebeįmanoma – galima tik bandyti sulėtinti plitimą.
Pavojingesnė už Varroa: bičių šeimos žūsta per trumpą laiką
Nors iš pirmo žvilgsnio Tropilaelaps erkė primena Varroa, jos poveikis gerokai žiauresnis. Parazitas pasižymi itin dideliu judrumu ir greitai plinta per perų korius. Jis minta bičių lervomis ir lėliukėmis, o kartu smarkiai silpnina ir suaugusias bites.
Moksliniai stebėjimai rodo, kad užkrėstos bičių šeimos per trumpą laiką pradeda irti: bitės vystosi su deformuotais sparnais, kojomis, antenomis, sumažėjusiais kūnais. Kolonijos tampa nefunkcionalios ir galiausiai žūsta. Ekspertai pabrėžia vieną svarbų dalyką – parazitas nekelia pavojaus žmonėms, tačiau jo poveikis ekosistemai gali būti katastrofiškas.
Iš Azijos į Kaukazą – ir toliau į Europą
Tropilaelaps erkė kilusi iš Azijos ir iš pradžių buvo prisitaikiusi prie milžiniškų bičių rūšių. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad ji sėkmingai persiorientavo ir į vakarines bites – Apis mellifera, kurios sudaro Europos bitininkystės pagrindą.
Per pastaruosius metus parazitas išplito nuo Irano iki Papua Naujosios Gvinėjos, o jo aptikimas Gruzijoje laikomas itin pavojingu precedentu. Tai reiškia, kad biologinė barjera, saugojusi Europą, jau pralaužta.
Kodėl tai grėsmė ne tik bitininkams
Bitės nėra tik medaus šaltinis. Jos yra viena svarbiausių Europos žemės ūkio grandžių. Skaičiuojama, kad apdulkintojai kasmet sukuria mažiausiai 22 mlrd. eurų vertę Europos žemės ūkiui. Žemyne dirba apie 600 tūkst. bitininkų, kurie prižiūri 17 mln. bičių šeimų, o Europos Sąjunga yra antra pagal dydį medaus gamintoja pasaulyje.
Tropilaelaps plitimas reiškia ne tik bičių žūtį, bet ir potencialius smūgius maisto gamybai, kainoms bei biologinei įvairovei. Tai grandininė reakcija, kurios pasekmės gali būti jaučiamos visoje ekonomikoje.
ES jau reaguoja, bet laiko mažai
Europos Sąjunga ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (WOAH) jau priskyrė Tropilaelaps erkę prie pavojingų bičių ligų. Tai leidžia taikyti griežtesnes kontrolės priemones importui ir judėjimui, tačiau patys ekspertai pripažįsta – prevencija tampa vis sudėtingesnė.
2025 m. pabaigoje tarptautinė bitininkų organizacija „Apimondia“ paragino imtis koordinuotų veiksmų Europos mastu, tačiau net ir šios priemonės, pasak mokslininkų, gali tik atitolinti neišvengiamą susidūrimą.
Negailestinga išvada
„Kai Tropilaelaps įsitvirtina, jos nebeišnaikinsi“, – šis sakinys vis dažniau kartojamas Europos bičių sveikatos stebėsenos ataskaitose. Europa dar turi laiko ruoštis, bet langas sparčiai užsidaro. Jei parazitas pasieks ES šalis, tai bus ne pavienė problema, o sisteminis smūgis visai ekosistemai.
Ir šį kartą kalbame ne apie prognozę – kalbame apie artėjančią realybę.
Šaltiniai: Europos Sąjungos bičių sveikatos etaloninė laboratorija, Istituto Zooprofilattico Sperimentale delle Venezie (IZSVe), Il Dolomiti, FLI)
