Kai kasdienybė ima atrodyti kaip nesibaigiantis labirintas, o džiaugsmas pranyksta po nuoskaudų, neįvykusių planų ar rutinos sluoksniais, žmogus gali pasijusti tarsi spąstuose. Net ir turint šeimą, darbą ar stabilumą, kartais atrodo, kad viduje lieka tuštuma, kurią sunku paaiškinti. Kodėl taip nutinka? Psichologai sako, kad įstrigti neigiamų minčių rate – pernelyg lengva. Socialinių tinklų blizgesys, lūkesčiai „greitai laimei“ ir nuolatinis lyginimasis su kitais sukuria iliuziją, kad mūsų gyvenimas – kažkuo netinkamas.
Tačiau išmintis, atėjusi iš senųjų laikų, dažnai išblaško tamsą geriau nei bet kokios šiuolaikinės formulės.
Viena Omaro Chajamo citata, kuri sustabdo nerimą
Didysis persų poetas ir mąstytojas Omaras Chajamas paliko šimtus eilučių apie gyvenimą, žmogaus prigimtį ir laiką. Tačiau viena iš jų šiandien skamba ypač taikliai – kaip mantrą ją galima kartoti prieš miegą, kai mintys nerimsta:
- „Šios buveinės durys: išėjimas ir įėjimas.
- Kas mūsų laukia, be mirties, baimės, nelaimių?
- Laimė? Laimingas tas, kuris gyvena bent akimirką.
- Laimingesnis tas, kuris niekada negimė.“
Iš pirmo žvilgsnio ši eilutė gali pasirodyti niūri. Bet Chajamas čia nekviečia pasiduoti – priešingai, jis kviečia sustoti. Jis primena, kad pats faktas, jog gyvename, jau yra dovana. Kad kiekviena akimirka – net trumpa, net paprasta – gali būti laiminga. Ne visa diena, ne visas gyvenimas, o būtent akimirka. Ir tai yra daug daugiau, nei mes kartais leidžiame sau pripažinti.
Laimė gyvena ne grandioziniuose pasiekimuose, o smulkmenose
Dažnas žmogus laukia kažkokio didelio įvykio – stebuklo, kuris viską pakeis. Tačiau laimė slypi kasdieniuose dalykuose, kuriuos dažnai nuvertiname:
- ryto saulės blyksniuose ant lango,
- kavos aromate, kai namai dar miega,
- netikėtoje šypsenoje,
- skaitymo ramybėje,
- šiltoje žinutėje iš artimo žmogaus,
- akimirkoje, kai supranti, kad kvėpuoji ramiau.
Jei šiuos dalykus pastebime, aklavietė ima tirpti. Pasaulis nepakeičiamas, bet mūsų požiūris – taip.
Perkelkite žvilgsnį nuo savo skausmo į pasaulį aplink jus
Budizmo filosofija sako, kad tikras nuolankumas – tai ne menkesnis savęs vertinimas, bet mažesnis savęs sureikšminimas. Nuolatinis savęs graužimas tik stiprina melancholiją. Daug išlaisvinančiau – pamatyti daugiau už savo mintis:
- raskite hobį, kuris leidžia kurti,
- padėkite žmogui, kuris šiandien to reikalingas,
- išeikite pasivaikščioti ir sąmoningai stebėkite detales,
- įvertinkite savo mažas pergales, net jei jos atrodo menkos.
Chajamas nesako, kad bus lengva
Jis tik primena, kad viena laiminga akimirka – jau pergalė. Viena šviesi mintis gali tapti tiltu iš tamsos į ramybę. Tad pakartokite šias eilutes prieš miegą, kai širdis nerami. Ne tam, kad išnyktų problemos – tam, kad jūsų žvilgsnis vėl surastų šviesą.
Ir jei, kaip Rita, jaučiatės pasimetę, žinokite: laimė akimirkoje – ne iliuzija. Ji prieinama kiekvienam, kuris leidžia sau ją pastebėti.
