Kai niežti dešinę akį: ką žada prietarai ir kada verta sunerimti dėl sveikatos

Vos pradeda niežėti dešinę akį, ranka pati kyla ją patrinti, o galvoje šmėsteli senas klausimas: gal kas nors gero nutiks? Tokias smulkmenas žmonės pastebi ypač tada, kai laukia žinutės, sprendimo darbe ar susitikimo, kuris kelia jaudulį. Ir nors protu suprantame, kad akis gali niežėti dėl visai paprastos dulkelės, prietarai turi keistą gebėjimą priversti bent trumpam stabtelėti.

Dešinės akies niežėjimas liaudies tikėjimuose dažniausiai laikomas palankesniu ženklu nei kairės. Tačiau vienas svarbus niuansas dažnai pamirštamas: prietarai pasakoja apie viltis ir žmogaus norą įžvelgti tvarką atsitiktiniuose dalykuose, o ne apie tikras ateities prognozes. O pati akis kartais siunčia daug aiškesnę žinią, kurios ignoruoti nereikėtų.

Tad ką žmonės nuo seno sieja su niežtinčia dešine akimi, kodėl tie aiškinimai taip skiriasi ir kada vietoj spėliojimo apie gerą naujieną geriau pasirūpinti savo regėjimu? Atsakymas slypi ne vien prietaruose.

Gera žinia, netikėtas susitikimas ar tiesiog gražesnė diena?

Lietuviškoje ir platesnėje europietiškoje prietarų tradicijoje dešinė kūno pusė dažnai laikyta palankia. Todėl niežtinti dešinė akis neretai aiškinama kaip artėjančio džiaugsmo, malonaus susitikimo ar geros žinios ženklas. Vieni sakytų, kad kažkas jus prisiminė gražiu žodžiu, kiti – kad netrukus pamatysite žmogų, kurio seniai nematėte.

Kartais prie tokių aiškinimų pridedama ir savaitės diena ar paros metas. Ryte pajustas niežulys vienur siejamas su netikėtu reikalų posūkiu, vakare – su svečiais ar pokalbiu. Tačiau čia prasideda tikras prietarų margumynas: skirtingose šeimose tie patys ženklai gali reikšti visiškai priešingus dalykus.

Būtent todėl prietaras dažniau veikia kaip mažas kasdienybės žaidimas, o ne taisyklė. Jei po niežulio iš tiesų sulaukiate gero skambučio, šį sutapimą prisiminti labai lengva. Jei nieko neįvyksta, akis tiesiog nustoja niežėti, ir visa istorija išnyksta taip pat greitai, kaip prasidėjo.

Kodėl taip norisi patikėti ženklu

Žmogus retai ieško prasmės tada, kai viskas ramu ir nuspėjama. Prietarai suaktyvėja laukimo metu: prieš pokalbį dėl darbo, kelionę, gydytojo atsakymą ar svarbų šeimos sprendimą. Net mažas kūno pojūtis tada tampa tarsi užuomina, kad likimas jau kažką žino, tik dar nepasakė garsiai.

Toks aiškinimas gali trumpam nuraminti. Užuot galvojus apie dešimt galimų nemalonių scenarijų, smagiau sau pasakyti, kad niežtinti dešinė akis galbūt žada kažką gero. Čia nėra nieko blogo, kol prietaras lieka lengvu ritualu, o ne priežastimi priimti rimtus sprendimus.

Problema atsiranda tada, kai ženklams suteikiama daugiau galios nei sveikam protui. Akis gali niežėti prieš pat svarbų susitikimą ne todėl, kad jis lemtingas, o todėl, kad ilgai žiūrėjote į ekraną, kambaryje sausas oras arba į akis pateko kosmetikos dalelių. Kartais kasdienybė yra mažiau paslaptinga, bet užtat daug lengviau sutvarkoma.

Kai niežti dešinę akį: ką žada prietarai ir kada verta sunerimti dėl sveikatosNuotrauka: Pixabay / tembel_tasarimci

Kai niežulys jau nebe apie prietarus

Dažniausios akių niežėjimo priežastys būna gana paprastos: sausas oras, dulkės, žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, akių makiažas, kontaktiniai lęšiai ar ilgas darbas prie ekrano. Akys gali reaguoti ir į naują veido kremą, blakstienų tušą ar net skalbiklį, kuriuo išplauti rankšluosčiai. Jei niežti abi akys, jos ašaroja, parausta ar jaučiamas perštėjimas, dažnai tai labiau primena dirginimą ar alerginę reakciją nei mistinį signalą.

Nemaloniausia tai, kad niežtinčią akį labai norisi trinti. Tačiau būtent trynimas gali sustiprinti paraudimą, sudirginti voką ir įnešti daugiau nešvarumų. Jei nešiojate kontaktinius lęšius, pajutus ryškų diskomfortą juos saugiau išsiimti, o akis paliesti tik švariomis rankomis.

Į medikus verta kreiptis neatidėliojant, jeigu kartu su niežuliu atsiranda skausmas, stiprus paraudimas, pūlingos išskyros, patinimas, jautrumas šviesai, neryškus matymas ar akių trauma. Taip pat nereikėtų laukti, jei nemalonus pojūtis nepraeina, vis kartojasi arba akyje atrodo įstrigęs svetimkūnis. Gera žinia iš prietarų gali palaukti – regėjimas nėra ta vieta, kur verta eksperimentuoti su kantrybe.

Skirtingiems žmonėms tas pats pojūtis reiškia ne tą patį

Dirbančiam prie kompiuterio žmogui dešinės akies niežulys dažnai prasideda dienos pabaigoje, kai žvilgsnis kelias valandas šokinėjo tarp laiškų, lentelių ir telefono. Tėvams jis gali pasirodyti po žaidimų su vaikais lauke, ypač žydėjimo metu, o senjorams – kartu su akių sausumu ar vartojamų priemonių pokyčiais. Vienas simptomas, bet aplinkybės visiškai skirtingos.

Kontaktinius lęšius nešiojantys žmonės ypač gerai žino tą apgaulingą momentą: atrodo, tuoj patrinsi akį ir palengvės, tačiau po minutės jausmas tik blogesnis. Kita vertus, alergiškiems žmonėms niežulys gali būti toks įprastas, kad jie jį nurašo sezonui ir pamiršta stebėti, ar simptomai nepasikeitė. Įprasta problema vis tiek gali pareikalauti naujo sprendimo.

Ir čia yra kita pusė: ne kiekvienas akies pakasymas reiškia ligą ar būtinybę iškart nerimauti. Akys jautriai reaguoja į vėją, dūmus, nuovargį ir prastą miegą. Ramiai įvertinti situaciją, pailsinti akis, jų netrinti ir stebėti kitus simptomus dažnai yra protingiau nei arba viską dramatizuoti, arba numoti ranka.

Galima pasilikti seną mintį, kad niežtinti dešinė akis žada malonią staigmeną – kartais tokie maži prietarai tiesiog praskaidrina dieną. Tačiau tikroji gera žinia yra gebėjimas atskirti nekaltą sutapimą nuo kūno prašymo sustoti. Juk akis nėra būrimo rutulys, bet ji gana aiškiai parodo, kada jai reikia daugiau dėmesio.