Kai kaista dešinė ausis: ką apie šį pojūtį sako prietarai ir sveikata

Sėdite prie kompiuterio, plaunate indus ar jau ruošiatės miegoti – ir staiga dešinė ausis ima degti. Ne taip, kad skaudėtų, bet aiškiai jaučiate šilumą, gal net matote veidrodyje paraudusį ausies kraštą. Vieni tokį momentą palydi šypsena: „Matyt, kažkas mane geru žodžiu mini.“ Kiti iškart ima svarstyti, ar tik neprasideda kokia nors sveikatos bėda.

Toks pojūtis atrodo menkas, tačiau būtent dėl to jis ir apauga aiškinimais. Juk ausis gali parausti po šalčio, nuo karštos arbatos, po nemalonaus pokalbio ar visai be akivaizdžios priežasties. Liaudies išmintis čia turi savo versiją, o kūnas – savąją, kur kas žemiškesnę.

Dešinės ausies karštis nėra ženklas, pagal kurį galima patikimai spręsti apie kitų žmonių mintis ar būsimus įvykius. Tačiau prietarai išliko ne šiaip sau: jie padėdavo žmonėms paaiškinti trumpus, keistus kūno pojūčius tais laikais, kai ne kiekvienas paraudimas turėjo paprastą fiziologinį paaiškinimą.

Pagal prietarus – kažkas jus mini geru žodžiu

Lietuviškoje ir platesnėje europietiškoje tautosakoje deganti ausis dažniausiai reiškia, kad žmogus kažkam užkliuvo už liežuvio. Populiariausia versija sako, kad kai kaista dešinė ausis, apie jus kalbama palankiai, giriama ar prisimenama su šiluma. Kairiajai ausiai dažnai priskiriama priešinga reikšmė – esą kažkas aptarinėja nemaloniai ar apkalba.

Yra ir žaismingesnis prietaro tęsinys: jei staiga pradedi vardyti pažįstamų žmonių vardus ir ausies kaitimas atlėgsta, neva pataikei į tą, kuris tave minėjo. Tokie pasakojimai dažniausiai gyvena šeimų pokalbiuose, darbe prie kavos puodelio ar tarp draugų. Jie veikia kaip nedidelis kasdienybės žaidimas, o ne kaip rimta taisyklė.

Įdomu tai, kad panašių tikėjimų galima rasti daugelyje šalių, tik ausų „vaidmenys“ kartais sukeisti vietomis. Tai gerai parodo, kad prietaras nėra patikrintas signalas. Jis labiau atspindi žmogaus norą netikėtame kūno krustelėjime rasti žinutę, ypač kai tą dieną ir taip laukiate skambučio, nerimaujate dėl pokalbio ar prisimenate seniai matytą žmogų.

Kūnas dažniausiai reaguoja į šilumą, emocijas ar dirgiklį

Mediciniškai ausies paraudimas ir karščio pojūtis dažniausiai susijęs su laikinai sustiprėjusia kraujotaka odoje. Tai gali nutikti įėjus iš šalčio į šiltą patalpą, pabuvus saulėje, išgėrus alkoholio, suvalgius labai aštraus maisto ar intensyviau pajudėjus. Ausies oda plona, kraujagyslės gana arti paviršiaus, todėl pokytį kartais pastebime greičiau negu kitose kūno vietose.

Ne mažiau dažna priežastis – emocija. Pyktis, gėda, įtampa, nejaukus dėmesys ar net staigus juokas gali sukelti tą patį veido ir ausų „užliejimą“ karščiu. Žmogus ne visada spėja susieti pojūtį su savo būsena: atrodo, kad ramiai sėdėjo, tačiau galvoje ką tik nuskambėjo nemaloni žinutė, prisiminimas ar laukiamas atsakymas.

Kartais ausį sudirgina visai konkretus dalykas – nauji auskarai, kosmetika, plaukų dažai, kepurės ar ausinių spaudimas. Jei kartu niežti, pleiskanoja oda, atsiranda bėrimas ar jautrumas, verta pagalvoti apie kontaktinį sudirginimą ar alerginę reakciją. Vien tai, kad kaista būtent dešinė pusė, savaime nereiškia nei ypatingo prietaro, nei vienos konkrečios diagnozės.

Kai kaista dešinė ausis: ką apie šį pojūtį sako prietarai ir sveikataNuotrauka: Unsplash / Isabela Drasovean

Kada numoti ranka, o kada geriau nebelaukti

Jeigu ausis trumpam paraudo, atvėso ir daugiau nieko nevargina, dažniausiai pakanka tiesiog stebėti. Galima atsitraukti nuo šilumos šaltinio, nusiimti spaudžiančias ausines ar kepurę, vengti kasymo ir labai karštų kompresų. Po sporto, karšto dušo ar nervingesnio pokalbio toks pojūtis paprastai praeina savaime.

Vis dėlto prietaru geriau neužgožti aiškių kūno signalų. Jei ausis stipriai skauda, patinsta, karščiuoja ne vien kelias minutes, iš jos teka skystis, suprastėja klausa, svaigsta galva ar pakyla temperatūra, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Taip pat nevertėtų delsti, jei paraudimas plinta, atsiranda žaizdelių, pūslelių arba pojūtis kartojasi dažnai ir be suprantamos priežasties.

Ypač atsargūs turėtų būti tėvai, kai ausies skausmu skundžiasi vaikas: mažieji ne visada tiksliai pasako, ar jiems karšta, skauda, niežti, ar tiesiog nemalonu. Vyresni žmonės taip pat gali numoti ranka į simptomą, nes „praeis kaip visada“, nors naujas ar ryškus skausmas nėra tas pats, kas trumpas ausies paraudimas po šalčio.

Prietaras gali likti, bet sprendimą priima sveikas protas

Smagu pagalvoti, kad įkaitusi dešinė ausis reiškia kieno nors gražų prisiminimą apie jus. Toks prietaras niekam nekenkia, kol jis lieka lengva pokalbio dalimi. Bėda prasideda tik tada, kai vietoje realaus savijautos įvertinimo žmogus ima laukti mistinio paaiškinimo.

Praktiškiausia trumpam sustoti ir prisiminti, kas vyko prieš tai: gal buvote karštoje patalpoje, susinervinote, ilgai kalbėjote telefonu, pakeitėte kosmetiką ar nešiojote ankštas ausines. Toks paprastas dėmesys aplinkybėms dažnai pasako daugiau nei spėliojimas, kas šiuo metu tariamai ištarė jūsų vardą. Jei pojūtis kartojasi, galima pasižymėti, po ko jis atsiranda – tai praverčia ir jums, ir prireikus gydytojui.

Dešinė ausis gali kaisti dėl senos liaudies istorijos tik mūsų vaizduotėje, tačiau pats pojūtis yra visai tikras kūno atsakas. Tad jei norisi – priimkite jį kaip malonų ženklą, kad kažkas galbūt jus prisiminė. Bet jei ausis ima ne tik rausti, o ir skaudėti, kūnas kalba jau ne prietarais – jo verta paklausyti tiesiai.