Perkant arbūzą visada yra šiokia tokia loterija. Iš išorės jis gali atrodyti gražus, didelis ir blizgantis, bet tik parsinešus namo paaiškėja, ar viduje laukia saldus, sultingas minkštimas, ar blyškus ir vandeningas nusivylimas.
Vis dėlto yra keli ženklai, kurie padeda sumažinti riziką. Arbūzo prinokimą galima įvertinti pagal dėmę ant žievės, svorį, garsą pabeldus ir net rudus tinklelius ant paviršiaus.
Nė vienas metodas nėra šimtu procentų tikslus, tačiau keli požymiai kartu dažnai padeda išsirinkti geresnį vaisių.
Pirmiausia ieškokite geltonos dėmės
Vienas svarbiausių arbūzo prinokimo ženklų – vadinamoji žemės dėmė. Tai vieta, kur arbūzas gulėjo ant žemės nokdamas.
Jeigu ši dėmė yra gelsva, kreminė arba net oranžinė, tai geras ženklas. Tokia spalva rodo, kad vaisius turėjo laiko sunokti. Jei dėmė balta arba beveik nepastebima, arbūzas galėjo būti nuskintas per anksti.
Kuo ryškesnė geltona dėmė, tuo didesnė tikimybė, kad arbūzas bus prinokęs ir saldus.
Svoris taip pat daug pasako
Paimkite kelis panašaus dydžio arbūzus ir palyginkite jų svorį. Geresnis dažniausiai bus tas, kuris atrodo sunkesnis, nei tikėtumėtės pagal jo dydį.
Sunkesnis arbūzas paprastai turi daugiau sulčių, todėl didesnė tikimybė, kad jis bus sultingas. Jei vaisius atrodo didelis, bet rankose lengvas, jo minkštimas gali būti sausesnis arba mažiau prinokęs.
Šis metodas ypač naudingas turguje ar parduotuvėje, kai galite palyginti kelis arbūzus vieną šalia kito.
Ar verta belsti į arbūzą
Belsti į arbūzą tikrai galima, bet tai nėra pats lengviausias testas. Patyrę pirkėjai sako, kad prinokęs arbūzas turėtų skleisti duslų, bet skambų garsą, panašų į būgnelį.
Jeigu garsas labai bukas, vaisius gali būti pernokęs arba viduje jau praradęs gerą tekstūrą. Jeigu garsas labai aukštas ir tuščias, arbūzas gali būti neprinokęs.
Svarbu nepamiršti, kad šis metodas reikalauja patirties. Todėl geriau jį derinti su kitais požymiais: geltona dėme, svoriu ir žievės išvaizda.
Rudi tinkleliai ant žievės – geras ženklas
Kai kurie arbūzai ant žievės turi rudų, šiurkščių tinklelių ar randelių. Jie kartais vadinami cukraus voratinkliais.
Nereikėtų jų bijoti. Tokie natūralūs paviršiaus nelygumai gali rodyti, kad arbūzas augdamas gerai brendo ir sukaupė daugiau saldumo. Toks vaisius dažnai būna saldesnis nei idealiai lygus, blizgantis arbūzas.
Žinoma, svarbu atskirti natūralius randelius nuo pažeidimų. Jei žievė įtrūkusi, minkšta, supelijusi ar turi šlapių dėmių, tokio vaisiaus geriau nepirkti.
Kokia turi būti arbūzo žievė
Geras arbūzas turėtų būti tvirtas, be minkštų vietų, įtrūkimų ar pelėsio. Žievė neturi būti pernelyg blizganti – labai blizgus paviršius kartais gali reikšti, kad vaisius dar ne iki galo sunokęs.
Prinokusio arbūzo žievė dažniau atrodo matinė. Taip pat verta patikrinti, ar vaisius nėra stipriai deformuotas, su įdubimais ar pažeidimais.
Jei arbūzą perkate jau perpjautą, rinkitės tokį, kurio minkštimas ryškus, sultingas, be gleivėtumo ir nemalonaus kvapo. Perpjautas arbūzas turi būti laikomas šaltai.
Kaip išsirinkti prinokusį melioną
Melioną rinktis galima pagal kvapą, svorį ir minkštumą. Prinokęs melionas turėtų skleisti malonų, saldų aromatą, ypač ties ta vieta, kuri yra priešingoje pusėje nuo kotelio.
Švelniai paspaudus šią vietą, ji turėtų vos vos pasiduoti. Jei melionas visiškai kietas, jis dar gali būti neprinokęs. Jei labai minkštas, su įdubimais ar rūgščiu kvapu, tikėtina, kad jis jau pernokęs.
Geras melionas turėtų atrodyti sunkesnis, nei rodo jo dydis. Tai dažnai reiškia, kad viduje daug sultingo minkštimo.
Kaip patikrinti ananasą
Ananasas yra apgaulingas vaisius, nes jo spalva ne visada patikimai parodo prinokimą. Kai kurios veislės gali būti saldžios net tada, kai žievė dar turi žalsvų atspalvių.
Vienas paprastas testas – pamėginti švelniai ištraukti vieną vidurinį lapą iš ananaso viršaus. Jei jis išsitraukia gana lengvai, vaisius greičiausiai yra prinokęs. Jei lapas laikosi labai tvirtai, ananasas gali būti dar neprinokęs. Jei lapai krenta per lengvai, o vaisius skleidžia rūgštų ar alkoholį primenantį kvapą, jis gali būti pernokęs.
Taip pat verta pauostyti ananaso apačią. Prinokęs vaisius turėtų kvepėti saldžiai ir gaiviai. Alkoholio, rūgimo ar pelėsio kvapas yra blogas ženklas.
Kaip išsirinkti prinokusį avokadą
Avokadą geriausia tikrinti pagal kietumą. Prinokęs vaisius turi būti šiek tiek minkštas, bet ne suglebęs. Jei jis labai kietas, jam dar reikia kelių dienų. Jei spaudžiant lieka įdubimai, avokadas gali būti pernokęs.
Namuose galima atlikti kotelio testą. Jei mažas kotelis viršuje lengvai nusiima, o po juo matoma žalsva spalva, avokadas dažniausiai tinkamas valgyti. Jei po koteliu ruda ar labai tamsu, vaisius gali būti pernokęs.
Parduotuvėje nereikėtų stipriai spaudyti visų avokadų. Pakanka švelniai patikrinti kelis vaisius delnu, ne pirštais, kad nepažeistumėte minkštimo.
Kaip patikrinti mangą
Mango prinokimo nereikėtų vertinti vien pagal spalvą. Kai kurios veislės prinokusios būna geltonos ar raudonos, kitos gali likti žalsvos.
Geriausias ženklas – kvapas prie kotelio. Prinokęs mangas turėtų kvepėti saldžiai, vaisiškai ir gana intensyviai. Paspaudus jis turėtų šiek tiek pasiduoti, bet nebūti minkštas kaip košė.
Jei mangas visiškai kietas ir nekvepia, jam dar reikia laiko. Jei kvapas rūgštus, alkoholinis arba vaisius turi tamsių minkštų dėmių, jis gali būti pernokęs.
Kaip išsirinkti prinokusį granatą
Granatui svarbi ne tik spalva, bet ir forma bei svoris. Prinokęs granatas dažnai nebūna idealiai apvalus. Jis gali atrodyti šiek tiek kampuotas, nes viduje sultingos sėklos spaudžia žievę.
Geras granatas turėtų būti sunkus pagal savo dydį. Kuo jis sunkesnis, tuo didesnė tikimybė, kad viduje daug sulčių.
Žievė turi būti tvirta, įtempta, be minkštų ar supelijusių vietų. Labai sausa, susiraukšlėjusi arba įtrūkusi žievė gali reikšti, kad vaisius jau praradęs šviežumą.
Kurie vaisiai sunoksta namuose
Svarbu žinoti, kad ne visi vaisiai po nuskynimo tampa saldesni. Kai kurie toliau noksta namuose, o kiti tik minkštėja, bet jų saldumas beveik nebedidėja.
Namuose dar gali nokti avokadai, bananai, kriaušės, mangai, persikai, nektarinai ir kai kurie kiti vaisiai. Juos galima nusipirkti kiek kietesnius ir palaikyti kambario temperatūroje.
Ananasai, arbūzai ir granatai po nuskynimo saldesni paprastai nebetampa. Todėl juos ypač svarbu pasirinkti gerai jau parduotuvėje ar turguje.
Dažniausios klaidos renkantis vaisius
Pirma klaida – vertinti tik grožį. Labai lygus, blizgantis ir idealus vaisius nebūtinai bus saldžiausias. Kartais geresnį skonį išduoda ne tobula išvaizda, o svoris, kvapas ar geltona dėmė.
Antra klaida – spaudyti vaisius per stipriai. Taip galima pažeisti minkštimą, ypač avokadų, mangų ar persikų. Vėliau tokiose vietose vaisius greičiau genda.
Trečia klaida – tikėtis, kad visi vaisiai sunoks namuose. Arbūzas ar ananasas po pirkimo gali tapti minkštesnis, bet saldumo stebuklingai nepriaugins.
Trumpa atmintinė pirkėjui
Arbūzui ieškokite geltonos dėmės, didesnio svorio ir duslaus skambaus garso. Melioną rinkitės pagal saldų kvapą ir lengvą minkštumą priešingoje pusėje nuo kotelio. Ananasą tikrinkite pagal kvapą apačioje ir vidurinį lapą. Avokadas turi būti švelniai minkštas, bet ne suglebęs. Mangas turi kvepėti prie kotelio. Granatas turėtų būti sunkus ir šiek tiek kampuotas.
Ką verta prisiminti
Saldžiausią arbūzą dažniausiai išduoda ne vienas požymis, o jų derinys: ryški geltona dėmė, didesnis svoris, tvirta matinė žievė, malonus duslus garsas ir natūralūs rudi tinkleliai.
Renkantis kitus vaisius taip pat verta pasikliauti ne vien akimis. Kvapas, svoris, švelnus minkštumas ir žievės būklė dažnai pasako daugiau nei graži spalva.
Paprasta taisyklė tokia: vaisius turi atrodyti sveikas, būti sunkus pagal savo dydį, maloniai kvepėti, jei tai kvapnus vaisius, ir neturėti rūgimo, pelėsio ar stiprių pažeidimų požymių.
