Kasė pamatus naujai virtuvei, o po žeme rado lobį: viena auksinė moneta įvertinta iki 10 tūkst. dolerių

Seno namo virtuvės atnaujinimas Masačusetso valstijoje virto netikėtu atradimu. Kasdami žemę naujiems pamatams, darbininkai aptiko auksinių ir sidabrinių monetų lobį. Specialistai įvertino 82 monetas, nukaldintas devynių dabartinių valstybių teritorijose, o vienos auksinės monetos vertė prieš aukcioną siekė 7–10 tūkst. JAV dolerių. Tačiau kas ir kodėl šiuos pinigus paslėpė, iki šiol nėra patikimai nustatyta.

Radinys žinomas kaip „Marbleheado lobis“. Jis aptiktas kolonijinio laikotarpio name Marbleheade – istoriniame pajūrio miestelyje į šiaurę nuo Bostono. Monetos pasakoja ne tik apie galimą buvusio namo šeimininko turtą, bet ir apie laikus, kai jaunosiose Jungtinėse Valstijose kasdien buvo atsiskaitoma įvairių kraštų pinigais.

Nors ši istorija vėl sulaukia dėmesio, apie monetų įvertinimą bendrovė „Numismatic Guaranty Company“ (NGC) paskelbė dar 2023 m. liepos 20 d. Tų pačių metų rugpjūtį radinio monetos buvo pasiūlytos aukcionų namų „Stack’s Bowers Galleries“ aukcionuose.

Maždaug 1,2 metro gylyje – monetos iš devynių kraštų

Aukciono kataloge nurodoma, kad darbininkai kasė maždaug keturių pėdų, arba 1,2 metro, gylio duobę naujiems virtuvės pamatams. Atliekant šiuos statybos darbus ir buvo aptikta daugiau nei 80 senų monetų.

NGC įvertintos 82 monetos datuojamos 1726–1814 metais. Didžioji jų dalis nukaldinta Ispanijos imperijos monetų kalyklose, veikusiose dabartinės Meksikos, Kolumbijos, Ispanijos, Čilės, Peru ir Bolivijos teritorijose. Lobį papildė Prancūzijos, Brazilijos ir JAV monetos.

Tokia įvairovė nereiškia, kad pinigų savininkas būtinai pats lankėsi visuose šiuose kraštuose. Skirtingų šalių monetos galėjo patekti į jo rankas per prekybą ir atsiskaitymus. Pajūrio miestelyje gyvenusio pirklio santaupose toks rinkinys būtų suprantamas to meto pinigų apyvartos atspindys.

Kiekviena moneta buvo įdėta į apsauginę kapsulę su radinio kilmę nurodančia etikete. Taip išsaugotas ryšys tarp pavienių egzempliorių ir bendros jų atradimo istorijos. NGC radinį pristatė kaip galimybę pamatyti, kokie įvairūs pinigai cirkuliavo ankstyvosiose Jungtinėse Valstijose.

Vertingiausia auksinė moneta prieš aukcioną įvertinta iki 10 tūkst. dolerių

Didžiausio dėmesio sulaukė 1764 m. Meksiko mieste nukaldinta aštuonių eskudų auksinė moneta su Ispanijos karaliaus Karolio III portretu. Prieš 2023 metų aukcioną jos vertė buvo nustatyta nuo 7 tūkst. iki 10 tūkst. JAV dolerių.

NGC monetai suteikė AU 55 būklės įvertinimą. Jis reiškia, kad išlikusios visos piešinio detalės, o nežymus nusidėvėjimas matomas mažesnėje nei pusėje piešinio dalyje. Tai gerai išsilaikiusi moneta, tačiau toks įvertinimas nereiškia, kad ji visiškai neturi naudojimo žymių.

2023 metų pranešime NGC taip pat pažymėjo, kad jos duomenų bazėje buvo registruoti tik trys atitinkami šios monetos egzemplioriai, o rastoji dalijosi aukščiausiu įvertinimu. Tai duomenys apie bendrovės sertifikuotas monetas, o ne teiginys, kad pasaulyje išlikusios vos trys tokios monetos.

Kitas išskirtas radinys – 1789 m. Kolumbijoje nukaldinta aštuonių eskudų auksinė moneta su Karolio IV atvaizdu. Jos vertė prieš aukcioną siekė 2–2,5 tūkst. dolerių. Kitų pristatytų auksinių monetų iš Čilės, Kolumbijos ir Meksikos įvertinimai svyravo maždaug nuo 1,6 tūkst. iki 2,4 tūkst. dolerių.

Šios sumos buvo išankstiniai aukciono įvertinimai, o ne patvirtintos pardavimo kainos. Todėl pagal jas negalima tiksliai apskaičiuoti, kiek pinigų už visą lobį galiausiai gavo jo savininkai.

Kodėl amerikietiškame name buvo tiek daug užsienio pinigų?

Iš viso rinkinio JAV nukaldinta buvo tik viena moneta – 1798 metų sidabrinis „Draped Bust“ doleris. Aukciono aprašyme jis išskirtas kaip vienintelis amerikietiškos kilmės egzempliorius šiame lobyje.

Šiandien toks santykis gali nustebinti, tačiau anuomet užsienio monetos buvo svarbi Amerikos ekonomikos dalis. JAV monetų kalyklos istoriniuose aprašymuose nurodoma, kad kolonijiniu laikotarpiu apyvartoje buvo britiškų, vokiškų ir ispaniškų pinigų. Ispanijos sidabriniai doleriai buvo ypač mėgstami dėl gana pastovaus sidabro kiekio.

Nacionalinė JAV monetų kalykla įsteigta 1792 metais Filadelfijoje. 1793 metų kovą ji pristatė pirmąsias apyvartai skirtas monetas – 11 178 varinius centus. Sidabrinių monetų gamyba prasidėjo 1794-aisiais, auksinių – 1795-aisiais, tačiau šalies poreikiams jų ilgai nepakako.

Todėl atsiskaitymams buvo leidžiama naudoti ir nustatytus reikalavimus atitinkančias užsienio monetas. Pavyzdžiui, 1806 m. balandžio 10 d. įstatyme ispaniškam sidabriniam doleriui nustatyta 100 centų, o prancūziškai sidabrinei kronai – 110 centų vertė, jei monetos atitiko minimalaus svorio sąlygas. Buvo numatyti ir periodiniai jų sudėties patikrinimai.

Taigi Prancūzijos ar Ispanijos imperijos monetos šiame name nebūtinai buvo kolekciniai daiktai. Jos galėjo būti įprasti atsiskaitymo pinigai. Užsienio monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, statusas JAV panaikintas tik 1857 metais.

Įtarimai krypsta į pirklį, tačiau lobio paslaptis neišspręsta

Aukciono kataloge tikėtinu monetų savininku įvardijamas pirklys Johnas Sparhawkas. Namas jam priklausė nuo XVIII amžiaus paskutinio dešimtmečio iki XIX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio.

Sparhawkui priklausė laivas „Dispatch“, kuris, kaip manoma, dalyvavo prekyboje su Vestindija – Karibų jūros salomis. 1798 metais jam taip pat priklausė „Abigail“. Kataloge minimas įrašas, kad šis laivas tų metų rugsėjį į uostą grįžo su melasos ir rudojo cukraus kroviniu. XIX amžiaus pradžioje pirklys šalia namo pasistatė parduotuvę, kurią naudojo savo veiklai ir iš dalies nuomojo.

Šios aplinkybės leidžia kelti versiją, kad pinigai galėjo būti susiję su jo prekyba. Tačiau namo nuosavybė ir prekybiniai ryšiai neįrodo, kad būtent Sparhawkas užkasė monetas.

Jauniausia rinkinio moneta datuojama 1814 metais, todėl lobis negalėjo būti paslėptas anksčiau. Vis dėlto ši data neatskleidžia, kiek vėliau pinigai atsidūrė žemėje. Aukciono katalogo prielaida, kad tai įvyko netrukus po 1814-ųjų, lieka istorine interpretacija.

Kas paslėpė santaupas, kodėl pasirinko šią vietą ir kodėl jų neatsiėmė, nežinoma. Statybų metu rastos monetos išliko, tačiau jų savininko sprendimą paaiškinančio dokumento nėra. Būtent ši spraga „Marbleheado lobį“ daro įdomų ir už numizmatų rato ribų: virtuvės atnaujinimas atvėrė dalį namo istorijos, kurios ankstesni gyventojai neperdavė žodžiais.