Kaunietė prie savitarnos kasos nuskenavo kavą ir sustingo: čekyje atsirado ne ta suma, kuri buvo parašyta lentynoje

Edita iš Kauno į parduotuvę užsuko po darbo. Planas buvo labai paprastas: pienas, duona, kiaušiniai, bananai, skalbinių kapsulės ir dvi pakuotės maltos kavos, nes namuose kaip tik buvo pasibaigusi. Ji neskubėjo, bet ir vaikščioti po prekybos centrą ilgai nenorėjo – buvo įprastas vakaras, kai mintyse jau dėlioji vakarienę ir galvoji tik apie tai, kaip greičiau grįžti namo.

Prie kavos lentynos akys užkliuvo už ryškios akcijos. 500 gramų maltos kavos pakuotė, kuri paprastai kainuodavo gerokai daugiau, buvo pažymėta 4,99 euro kaina. Edita dar stabtelėjo, paėmė vieną pakuotę į rankas, pažiūrėjo į lentyną ir įsitikino: etiketė tikrai po ta pačia preke, pavadinimas atrodo tas pats, svoris sutampa. Kadangi kava buvo mėgstama, į krepšelį įsidėjo dvi pakuotes.

Viskas išaiškėjo tik prie savitarnos kasos. Nuskenavus pirmą kavos pakuotę ekrane pasirodė ne 4,99 euro, o 7,49 euro. Edita iš pradžių pagalvojo, kad tiesiog ne taip pamatė. Nuskenavo antrą – vėl ta pati suma. Skirtumas už dvi pakuotes jau siekė 5 eurus. Tai nebuvo keli centai, kurių daug kas nepastebi. Tai buvo suma, dėl kurios žmogus jau pasijunta apgautas.

„Stovėjau prie kasos ir tiesiog žiūrėjau į ekraną. Už manęs jau laukė kitas pirkėjas, aparatas pypsėjo, o aš galvojau: ar čia aš ne taip perskaičiau kainą, ar sistema skaičiuoja kitaip?“ – pasakojo Edita.

Viena detalė prie lentynos viską paaiškino

Edita nepatvirtino pirkimo ir pasikvietė darbuotoją. Ši iš pradžių pasiūlė patikrinti, ar taikoma lojalumo kortelė. Kortelė buvo nuskenuota, bet kaina nepasikeitė. Tada darbuotoja kartu su Edita nuėjo prie kavos lentynos.

Ten ir paaiškėjo detalė, kurią skubantis pirkėjas lengvai praleistų. Akcijos etiketė buvo ne po ta pakuote, kurią Edita įsidėjo į krepšelį, o po labai panašia kava. Skyrėsi vos kelios smulkmenos: vienos pakuotės skrudinimo tipas buvo „medium“, kitos – „strong“, o brūkšninis kodas lentynos etiketėje neatitiko paimtos prekės. Pakuotės spalva, prekės ženklas ir svoris buvo beveik tokie patys.

Būtent dėl to klaida atrodė tokia nemaloni. Iš pirkėjo pusės viskas atrodė aišku: prekė padėta virš akcijos kainos, pakuotė beveik identiška, svoris tas pats. Tačiau kasos sistema skaičiavo pagal brūkšninį kodą, o ne pagal tai, kaip prekė vizualiai atrodo lentynoje.

Edita paprašė kavą išimti iš čekio. Vietoje jos paėmė tą pakuotę, kurios kodas atitiko akcijos etiketę. Skirtumas buvo išspręstas, bet pats jausmas liko nemalonus. Jeigu ji būtų nepasižiūrėjusi į ekraną, namuose tikriausiai būtų pamačiusi, kad už kavą sumokėjo daugiau, nei manė.

Savitarnos kasoje klaidos tampa pirkėjo problema

Tokios situacijos ypač dažnai nutinka savitarnos kasose, nes žmogus pats tampa ir pirkėju, ir kasininku. Jis pats skenuoja prekes, pats deda jas į maišelį, pats tvirtina pirkimą ir dažnai tik pabaigoje trumpai permeta akimis bendrą sumą. Jei krepšelyje 20 prekių, viena neteisinga kaina gali lengvai praslysti nepastebėta.

Didžiausia rizika kyla tada, kai perkamos akcijinės prekės. Kava, skalbikliai, sviestas, sūris, vištiena, sauskelnės, šampūnas – tai produktai, kurių kainos dažnai keičiasi, o lentynose šalia gali būti keli beveik vienodi variantai. Vienas su nuolaida, kitas be. Vienas 400 gramų, kitas 500 gramų. Vienas su lojalumo kortele, kitas tik perkant dvi pakuotes. Skirtumas atrodo menkas, bet čekyje jis tampa labai konkretus.

Edita sako, kad iki šio atvejo dažnai pasitikėdavo tik bendra suma. Jei pirkinių buvo daugiau, ji ne visada žiūrėdavo kiekvieną eilutę ekrane. Po kavos istorijos įprotis pasikeitė. Dabar brangesnes ar akcijines prekes ji tikrina iš karto po nuskenavimo.

„Man nereikia ginčų su parduotuve. Bet jei lentynoje matau vieną kainą, o kasoje atsiranda kita, noriu tai sužinoti ten pat, o ne namuose, kai jau nieko nebenori aiškintis“, – sakė kaunietė.

Ką būtina patikrinti dar prie lentynos

Pirmas dalykas – ne vien žiūrėti į didelę kainą, o palyginti prekės pavadinimą. Lentynos etiketėje turi sutapti ne tik prekės ženklas, bet ir skonis, rūšis, svoris, pakuotės dydis ar kitas konkretus aprašymas. Jei perkate kavą, turi sutapti ne tik gamintojas, bet ir malta ar pupelės, 250 ar 500 gramų, konkretus mišinys. Jei perkate sūrį, svarbu riebumas, svoris ir pavadinimas. Jei perkate skalbiklį, gali skirtis kapsulių skaičius ar kvapas.

Antras dalykas – brūkšninis kodas. Dauguma pirkėjų jo netikrina, bet būtent jis yra tiksliausias ženklas. Lentynos etiketėje dažnai būna nurodyti paskutiniai kodo skaičiai. Jei kyla abejonių, ypač kai prekės labai panašios, verta pažiūrėti, ar kodai sutampa.

Trečias dalykas – akcijos sąlygos. Kartais didelė kaina lentynoje galioja tik su lojalumo kortele, tik perkant dvi prekes, tik tam tikrai pakuotei arba tik konkrečiomis dienomis. Pirkėjas pamato ryškią nuolaidą, bet mažesniu šriftu parašytą sąlygą perskaito ne visada. Prie kasos tada atrodo, kad kaina neteisinga, nors sistema pritaiko taisykles taip, kaip jos įvestos.

Ketvirtas dalykas – prekės vieta lentynoje. Pirkėjai dažnai paima prekę iš tos vietos, kur ji padėta, bet ne visada ji ten priklauso. Kartais kitas klientas padeda prekę ne į savo vietą, kartais lentyna būna perpildyta, kartais panašios pakuotės susimaišo. Todėl vien tai, kad prekė guli virš akcijos etiketės, dar nėra šimtaprocentinis įrodymas.

Ką daryti, jei kaina kasoje skiriasi

Jeigu savitarnos kasoje pamatėte kitą sumą, svarbiausia nepatvirtinti apmokėjimo paskubomis. Pasikvieskite darbuotoją ir paprašykite patikrinti kainą. Geriausia kartu nueiti prie lentynos, nes ten galima iškart palyginti etiketę, prekę ir akcijos sąlygas.

Jeigu kaina lentynoje tikrai nurodyta neteisingai arba prekė padėta taip, kad pirkėjas pagrįstai galėjo suklysti, verta prašyti paaiškinimo. Kai kuriais atvejais darbuotojai kainą pataiso, prekę pašalina iš čekio arba padeda rasti tą variantą, kuriam akcija iš tiesų galioja.

Jei jau sumokėjote ir klaidą pastebėjote tik namuose, čekio neišmeskite. Be čekio ginčytis bus sunku. Taip pat naudinga nufotografuoti lentynos kainą, jei dar esate parduotuvėje. Nuotraukoje turi matytis ne tik didelė kaina, bet ir prekės pavadinimas bei sąlygos.

Editos atveju viskas baigėsi be konflikto. Ji tiesiog pakeitė prekę ir sumokėjo tiek, kiek tikėjosi. Tačiau istorija parodė labai paprastą dalyką: net įprastas apsipirkimas po darbo gali baigtis permoka, jei pirkėjas aklai pasitiki lentynos vaizdu ir nežiūri į kasos ekraną.

Viena minutė prie kasos gali sutaupyti pinigų

Po šios situacijos Edita sako padariusi vieną paprastą išvadą: savitarnos kasoje reikia tikrinti ne tik tai, ar prekė nuskenuota, bet ir kokia kaina atsirado ekrane. Ypač tada, kai prekė perkama dėl akcijos. Jei žmogus specialiai pasirinko kavą už 4,99 euro, skalbiklį už 8,99 euro ar sviestą už 1,79 euro, būtent tą kainą jis ir turėtų matyti skenuodamas.

Tai nereiškia, kad kiekvienas kainos neatitikimas yra sąmoninga apgaulė. Kartais tai būna sistemos klaida, ne vietoje padėta prekė, pasibaigusi akcija ar labai panašios pakuotės. Tačiau pirkėjui rezultatas tas pats – jis sumoka daugiau, jei nepastebi skirtumo.

Kaunietės istorija yra priminimas visiems, kurie prie savitarnos kasos spaudžia „apmokėti“ net nepažiūrėję į eilutes. Kaina ekrane yra paskutinė vieta, kur dar galima lengvai sustoti. Po apmokėjimo viskas tampa sudėtingiau: reikia eiti į informaciją, aiškinti situaciją, rodyti čekį, kartais grįžti prie lentynos.

Todėl geriausia taisyklė paprasta: akcijinę prekę patikrinkite tą pačią sekundę, kai ją nuskenuojate. Jei suma ne tokia, kokią matėte lentynoje, nekaltinkite savęs ir nesigėdykite kviesti darbuotojo. Tai jūsų pinigai, jūsų čekis ir jūsų teisė suprasti, kodėl už kavą, pieną ar skalbiklį staiga prašoma daugiau.