Kava jau seniai siejama su mažesne kai kurių lėtinių ligų rizika, tačiau iki šiol trūko aiškaus paaiškinimo, kodėl taip gali būti. Naujas tyrimas rodo, kad dalis kavos poveikio gali būti susijusi ne vien su kofeinu, o su augaliniais junginiais, kurie aktyvuoja organizmo receptorių, dalyvaujantį ląstelių apsaugoje nuo streso ir pažeidimų.
Ne vien kofeinas: svarbiausi gali būti kiti kavos junginiai
Daug metų kava dažniausiai buvo vertinama per kofeino prizmę: ar ji žvalina, kelia spaudimą, trikdo miegą, ar padeda susikaupti. Tačiau nauji duomenys rodo, kad svarbiausia kavos nauda gali slypėti kitur.
Teksaso A&M veterinarijos medicinos ir biomedicinos mokslų koledžo mokslininkai nustatė, kad kai kurie kavoje esantys junginiai gali aktyvuoti NR4A1 receptorių. Jis veikia tarsi organizmo jutiklis, reaguojantis į stresą, audinių pažeidimus ir uždegiminius procesus.
Šis receptorius siejamas su genų aktyvumo reguliavimu, ląstelių apsauga, medžiagų apykaita ir audinių atsinaujinimu. Kitaip tariant, tai mechanizmas, kuris gali būti svarbus ten, kur prasideda senėjimo ir lėtinių ligų grandinė.
Kaip kava gali būti susijusi su ląstelių apsauga
Tyrimo autoriai teigia, kad keli kavos junginiai, ypač polifenoliai ir polihidroksilo medžiagos, gali jungtis prie NR4A1 receptoriaus ir keisti jo aktyvumą. Vienas iš tokių junginių – kofeino rūgštis.
Būtent tai leidžia paaiškinti, kodėl kava anksčiau buvo siejama su mažesne Alzheimerio, Parkinsono ir kai kurių medžiagų apykaitos ligų rizika. Iki šiol didelė dalis tokių duomenų buvo stebėjimo pobūdžio: žmonės, geriantys kavą, kai kuriais atvejais rečiau sirgo tam tikromis ligomis, bet nebuvo aišku, kas tiksliai vyksta organizme.
Naujame tyrime svarbi detalė ta, kad pašalinus NR4A1 receptorių iš ląstelių, apsauginis poveikis išnyko. Tai sustiprina prielaidą, kad šis receptorius gali būti vienas iš kelių, per kuriuos kava veikia ląstelių atsaką į žalą.
Tai nereiškia, kad kava yra vaistas nuo senėjimo. Tačiau tyrimas suteikia aiškesnį biologinį paaiškinimą, kodėl šis gėrimas gali būti susijęs su geresne ilgalaike sveikata.
Ką tai reiškia tiems, kurie kavą geria kasdien
Svarbi žinia kavos mėgėjams: tyrėjai pabrėžia, kad kofeinas greičiausiai nėra pagrindinis šio poveikio veikėjas. Kofeinas gali jungtis prie receptoriaus, bet modeliuose nerodė tokio reikšmingo aktyvumo kaip kiti kavos junginiai.
Tai reiškia, kad naudingų junginių gali turėti ir kava be kofeino. Be to, panašių augalinių medžiagų yra vaisiuose bei daržovėse, todėl tyrimas iš esmės primena platesnę taisyklę: augaliniai junginiai mityboje gali turėti svarbų vaidmenį organizmo apsaugos procesuose.
Vis dėlto dabartinės kavos vartojimo rekomendacijos dėl šio tyrimo nesikeičia. Žmonės skirtingai reaguoja į kavą: vieniems ji tinka puikiai, kitiems gali didinti nerimą, trikdyti miegą ar dirginti skrandį. Todėl svarbu ne aklai didinti puodelių skaičių, o žiūrėti, kaip į kavą reaguoja konkretus organizmas.
Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad kavos poveikis greičiausiai nėra vieno receptoriaus istorija. Organizme veikia daug mechanizmų, todėl NR4A1 gali būti tik viena iš svarbių grandžių. Tačiau ši grandis įdomi tuo, kad leidžia kavos naudą paaiškinti ne vien statistiniais stebėjimais, o konkrečiu ląstelių veikimo keliu.
Trumpai tariant, kava nėra stebuklingas jaunystės eliksyras, bet ji gali veikti daugiau nei tik pažadinti ryte. Naujas tyrimas rodo, kad jos augaliniai junginiai gali įsijungti į organizmo apsaugos nuo pažeidimų sistemas – o būtent tokie procesai ilgainiui svarbūs senėjimui ir lėtinių ligų rizikai.
