Kai kalbama apie proveržius, dažnai girdime pažadus, bet retai matome skaičius, kurie iš karto perbraižo žaidimo taisykles. Šį kartą Kinija atėjo ne su gražia prezentacija, o su rekordu: visiškai superlaidus magnetas, kurio laukas pasiekė 35,6 teslos. Tai kelis kartus daugiau nei įprastuose magnetinio rezonanso tomografuose ir šimtus tūkstančių kartų stipriau nei Žemės magnetinis laukas. Tokie dydžiai nėra „įdomūs“ – jie yra pavojingai reikšmingi, nes nuo jų prasideda bandymai, kurie vakar dar buvo laikomi praktiškai neįmanomais.
Esminis skirtumas slypi ne tik teslose. Rekordinis įrenginys nėra hibridinė sistema, kur galia išgaunama derinant skirtingas technologijas. Čia pasirinktas grynas kelias: magnetas veikia tik su superlaidžiomis medžiagomis. Tai keičia viską, kas svarbu rimtai fizikai ir inžinerijai – energijos nuostoliai minimalūs, laukas stabilus, vienodas, o eksperimentai gali būti ne „trumpas šūvis“, o ilgalaikė, preciziška kontrolė.
Kodėl „pilnai superlaidus“ skamba kaip smulkmena, bet iš tikro yra esmė
Hibridiniai sprendimai dažnai pasiekia įspūdingus skaičius, tačiau jie turi kainą: sudėtingesnę šilumos ir stabilumo kontrolę, kitokį energijos balansą, didesnę riziką, kad ekstremaliomis sąlygomis sistema taps mažiau prognozuojama. Visiškai superlaidus magnetas yra kitokios logikos žvėris – jis kurtas ne vien rekordui, o tam, kad rekordas būtų praktiškai panaudojamas.
Šis įrenginys gali išlaikyti maksimalų magnetinį lauką daugiau nei 200 valandų, ir tai vyksta ne „patogioje“ laboratorinėje temperatūroje, o aplinkoje, kurioje derinamas itin žemas temperatūrinis režimas ir aukštas slėgis. Tokia trukmė reiškia, kad kalbame ne apie demonstraciją, o apie darbo įrankį, kuris leidžia kartoti matavimus, lyginti būsenas, stebėti lėtus procesus ir rinkti duomenis be nuolatinių sistemos „perkrovimų“.
Huairou centras: kai magnetinis laukas tampa platforma, o ne vien aparatu
Magnetas įrengtas Huairou mokslo centre – infrastruktūroje, kurioje stiprūs magnetiniai laukai sujungiami su itin žema temperatūra ir didelės spartos optinėmis sistemomis. Tai svarbu todėl, kad tokie rekordai realiai „atsidaro“ tik tada, kai šalia jų yra visa laboratorinė ekosistema, leidžianti ne spėlioti, o matuoti.
Stiprūs magnetiniai laukai yra vienas tiesiausių kelių į kvantinių medžiagų supratimą: jie leidžia „išryškinti“ būsenas, kurios įprastomis sąlygomis lieka paslėptos, ir priversti medžiagas elgtis taip, kaip jos elgtųsi tik ekstremaliuose fizikos scenarijuose. Tai kritiška tiriant aukštos temperatūros superlaidininkus, kur svarbiausi klausimai jau seniai nebe „ar įmanoma“, o „kodėl veikia“ ir „kaip suvaldyti“.
Ne mažiau reikšminga kryptis – biomolekulių struktūros analizė ir medicinos technologijų vystymas. Kai laukas tampa ne tik stiprus, bet ir stabilus bei vienodas, atsiranda galimybės preciziškesnėms struktūrinėms studijoms, o medicinoje – kurti metodus, paremtus magnetiniu poveikiu taikiniui. Tokiose sistemose kiekvienas papildomas stabilumo procentas yra ne kosmetika, o skirtumas tarp teorijos ir pritaikymo.
Šis rekordas svarbus ne dėl to, kad „didžiausias pasaulyje“. Jis svarbus dėl to, kad 35,6 teslos, pilnai superlaidus režimas ir 200 valandų stabilumas perkelia ekstremalų magnetinį lauką iš vienkartinės sensacijos į instrumentą, su kuriuo galima sistemingai dirbti.
Šaltinis: https://news.cgtn.com/news/2026-01-27/China-achieves-major-breakthrough-in-all-superconducting-magnet-1Kh5LuZ9sZ2/p.html
