Protas dažnai laikomas patikimiausia mūsų gynybos linija nuo klaidų, tačiau tyrimai rodo visiškai kitokią realybę. Aukštas intelektas negarantuoja gerų sprendimų – kartais jis net tampa našta, kuri priverčia elgtis impulsyviai, neapgalvotai ir visiškai neracionaliai. Kodėl taip nutinka, kaip klaidina mūsų emocijos ir kuo rizikuoja tie, kurie įpratę pasitikėti vien logika?
Smegenys veikia ne kaip kompiuteris: emocijos dažnai laimi prieš logiką
Sprendimų priėmimo procese dalyvauja ne tik faktai. Smegenys pasitelkia prisiminimus ir kūno reakcijas, kurios suaktyvėja greičiau, nei suvokiame. Širdies plakimo pokyčiai, įtampa pilve, pagreitėjęs kvėpavimas – visi šie signalai veikia kaip nematomi patarėjai. Jie kartais padeda, bet lygiai taip pat gali paskatinti rinktis tai, kas mums tiesiog atrodo teisinga, o ne tai, kas objektyviai naudinga.
Emocijos tarsi pakoreguoja realybės vaizdą: baimė padaro pasaulį tamsesnį, pyktis – rizikingai optimistišką, džiaugsmas – pernelyg lengvabūdišką. Ir net itin racionalūs žmonės tampa šių impulsų įkaitais, tik vėliau sugeba gražiai pateisinti savo žingsnius. Tai ir yra racionalizacijos fenomenas – klaida pristatoma kaip protingas sprendimas.
Intelektas sukuria savus spąstus
Nors gali pasirodyti priešingai, aukštesnis intelektas dažnai apsunkina sprendimų priėmimą. Štai trys dažniausi spąstai.
Per didelė analizė.
Protui suteikus per daug duomenų, nebežinome, kurią kryptį rinktis. Noras rasti tobulą variantą priverčia atidėlioti, dvejoti ir galiausiai nepriimti jokio sprendimo. Psichologai tai vadina analizės paralyžiumi.
Per didelis pasitikėjimas savimi.
Gudrus protas moka įtikinti pats save. Žmogus įsitikina savo pranašumu, todėl ignoruoja signalus, kurie rodo priešingai – nors mažiau intelektualus žmogus juos pamatytų iš karto.
Informacijos iliuzija.
Turint daug žinių, gali susidaryti įspūdis, kad „žinai viską“. Tada ir atsiranda rizika pervertinti savo gebėjimą numatyti pasekmes.
Kai smegenys pavargsta, jos renkasi trumpiausią kelią – dažnai ne patį protingiausią. Vienas impulsyvus žingsnis gali virsti visa neteisingų sprendimų virtine: „jei jau suklydau dabar, nebėra ko stengtis“.
Sprendimų priėmimo stilius – asmenybės veidrodis
Psichologai išskiria du pagrindinius sprendimo būdus: greitą intuicinį ir lėtą analitinį. Intuicija puikiai veikia kasdienybėje, tačiau didelių sprendimų metu gali būti klaidinanti. Lėtas mąstymas patikimas, bet linkęs į perdėtą analizę.
Ypač kenčia perfekcionistai – jie taip įsikimba į „geriausio pasirinkimo“ idėją, kad bet koks sprendimas atrodo netinkamas. Tuo tarpu žmonės, galintys priimti „pakankamai gerą“ variantą, patiria mažiau streso ir lengviau juda pirmyn.
Kai tikslas aiškus, sprendimas paprastas. Kai tikslas miglotas, dominuoja baimė.
Šešių žingsnių metodas, padedantis išvengti klaidų
Ekspertai pastebi, kad struktūra yra veiksmingiausias ginklas prieš chaotiškas emocijas. Sprendžiant svarbius klausimus, verta vadovautis nuoseklia sistema:
- Aiškiai įvardykite problemą – be emocinių priedų.
- Nusistatykite kriterijus, kurie jums svarbūs.
- Surinkite galimybes ir apribokite analizės laiką.
- Objektyviai įvertinkite alternatyvas pagal kriterijus.
- Sudarykite veiksmų planą ir imkitės jo nedelsiant.
- Po kurio laiko įvertinkite rezultatą – tai ugdo savistabą.
Šis procesas išsprendžia vieną esminę problemą: jis neleidžia mintims suktis ratu.
Kodėl skubėjimas priverčia klysti
Kai esame spaudžiami laiko, smegenys pereina į išgyvenimo režimą. Tuo metu nebevertiname informacijos – renkamės tai, kas pažįstama. Tai paaiškina, kodėl spontaniški sprendimai dažnai atrodo kvaili žvelgiant atgal.
Todėl psichologai pataria: jei klausimas svarbus, palikite jam erdvės. Net trumputė pertrauka praplečia sąmonės langą ir sumažina impulsų poveikį.
Klaidos – ne prakeiksmas, o investicija
Kiekviena klaida yra galimybė suprasti, kas mus stumia į neteisingą kryptį. Sustoję ir paklausę savęs, kokia emocija dominavo, koks šališkumas pasireiškė ir kokios informacijos nepamatėme, galime išmokti tai atpažinti kitą kartą.
Sprendimai niekada nebus tobuli, bet gali būti vis geresni, jei suprantame, kas juos formuoja. Galiausiai būtent ši savistaba sukuria brandesnį, ramesnį gyvenimą – tą, kuriame net „kvailos“ klaidos tampa vertingais orientyrais.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
