Kodėl senoliai vengdavo statyti veidrodį prie lovos: prietarai ir praktinės priežastys

Senoliai veidrodžio prie lovos vengdavo ne vien dėl pasakojimų apie sielą ar naktinius šešėlius. Tam buvo ir labai žemiškų priežasčių: tamsoje atspindys gali išgąsdinti, žvakės ar mėnulio šviesa trukdo miegoti, o trapus stiklas šalia lovos buvo tiesiog nesaugus.

Įsivaizduokite seną kambarį, kuriame naktį sujuda užuolaida, o veidrodyje akimirkai pasirodo neaiškus siluetas. Šiandien suprantame, kad tai tik atspindys, tačiau anksčiau, kai namuose nebuvo įprasto elektrinio apšvietimo, tokie vaizdai lengvai virsdavo nerimą keliančiomis istorijomis.

Veidrodis naktį atrodė ne kaip paprastas daiktas

Daugelyje šeimų veidrodis laikytas ypatingu namų daiktu. Jis parodo žmogaus atvaizdą, bet kartu tarsi sukuria kitą erdvę už stiklo, todėl jam buvo priskiriama paslaptinga galia. Iš čia kilo prietarai, kad prie miegančiojo esantis veidrodis gali trikdyti ramybę, pritraukti blogus sapnus ar net „išleisti“ žmogaus gyvybinę jėgą.

Tokie tikėjimai ypač suprantami laikais, kai miegas buvo siejamas su pažeidžiamumu. Žmogus užmiega, praranda budrumą, sapnuoja keistus vaizdus, o pabudęs tamsoje gali neatpažinti savo paties atspindžio. Prietaras čia veikė kaip paprasta namų taisyklė: lova turi būti rami vieta, be to, kas naktį kelia nerimą.

Praktinės priežastys buvo visai realios

Veidrodis gali atspindėti net silpną šviesą – nuo žvakės, krosnies žarijų, mėnulio ar iš kiemo sklindančio žibinto. Kai kambarys mažas, o lova stovi visai šalia, toks blyksnis gali pažadinti arba neleisti greitai užmigti. Jautresniam žmogui užtenka ir neaiškaus judesio atspindyje, kad naktį pasijustų nejaukiai.

Buvo ir saugumo klausimas. Dideli veidrodžiai anuomet neretai būdavo sunkūs, įstatyti į masyvesnius rėmus, o stiklas – lengviau dūžtantis. Lovos pašonėje pastatytas ar nestabiliai pakabintas veidrodis reiškė papildomą riziką vaikams, senjorams ir kiekvienam, kuris naktį keliasi tamsoje.

Kodėl senoliai vengdavo statyti veidrodį prie lovos: prietarai ir praktinės priežastysNuotrauka: Unsplash / McFollis

Kodėl šis paprotys išliko iki dabar

Net žmogus, kuris netiki jokiais prietarais, gali nemėgti miegamojo veidrodžių dėl labai paprasto pojūčio: pabudus matyti judesį ir akimirką nesuprasti, kad tai esi tu pats. Miegamasis dažniausiai kuriamas poilsiui, todėl blizgantis, šviesą gaudantis paviršius ne visiems atrodo jaukus.

Kita vertus, veidrodis miegamajame savaime nėra blogas ar pavojingas. Jis gali vizualiai praplėsti mažą kambarį, padėti apsirengiant ir suteikti daugiau šviesos dieną. Skirtumas dažniausiai slypi ne pačiame daikte, o jo vietoje: ar jis atsispindi tiesiai iš lovos, ar gaudo naktinę šviesą, ar netrukdo saugiai praeiti.

Kaip pastatyti veidrodį, kad jis netrukdytų miegui

Jeigu veidrodis jau stovi miegamajame, nebūtina jo išnešti vien dėl senų pasakojimų. Pakanka įvertinti, ar jis netampa naktinio nerimo ar prasto miego priežastimi.

• Veidrodį kabinkite ant sienos šalia lovos, o ne tiesiai priešais ją.
• Patikrinkite vakare, ar į jį nekrinta gatvės, koridoriaus ar naktinės lempos šviesa.
• Didelį veidrodį tvirtai pritvirtinkite, ypač jei namuose yra vaikų ar augintinių.
• Jei atspindys naktį kelia įtampą, veidrodį galima uždengti lengvu audiniu arba perkelti į prieškambarį.

Senolių draudimas nestatyti veidrodžio prie lovos gimė iš prietarų, bet jame buvo ir sveiko buitinio išmanymo. Ramiausiai miegama tada, kai prie lovos nėra nei trikdančių atspindžių, nei nereikalingos rizikos.