Kodėl uodai vis dažniau renkasi žmogų? Mokslininkai atskleidė netikėtą ir nerimą keliančią priežastį

Atrodo, kad kiekvieną vasarą uodai tampa vis įkyresni. Daugelis žmonių pastebi, jog šie kraujasiurbiai vis dažniau puola būtent žmogų, net jei šalia yra gyvūnų. Iki šiol tai atrodė tik subjektyvus įspūdis, tačiau naujas mokslinis tyrimas patvirtino – tai ne atsitiktinumas, o realus ir vis stiprėjantis reiškinys.

Žurnale „Frontiers in Ecology and Evolution“ paskelbtas darbas atskleidžia nerimą keliančią tendenciją: uodai vis labiau prisitaiko maitintis žmogaus krauju. Ir tai nėra natūralus evoliucinis procesas. Pagrindinė šio pokyčio priežastis – žmogaus veiklos sukeltos aplinkos permainos.

Tyrimas, kuris atskleidė tiesą

Rio de Žaneiro federalinio universiteto ir Oswaldo Cruz instituto mokslininkų komanda nusprendė išsamiai patikrinti, kuo iš tiesų maitinasi uodai natūralioje aplinkoje. Jie atliko didelio masto tyrimą dviejuose Brazilijos Atlanto miškų gamtos rezervatuose – vietovėse, kurios vis dar laikomos santykinai natūraliomis ekosistemomis.

Tyrėjai naudojo specialias šviesos gaudykles ir surinko daugiau nei 1700 uodų, priklausančių net 52 skirtingoms rūšims. Tai leido sudaryti itin platų ir reprezentatyvų duomenų rinkinį. Vėliau mokslininkai atliko uodų patelių organizmuose rastų kraujo likučių DNR analizę, siekdami nustatyti, iš kokių gyvūnų ar žmonių jie maitinosi.

Rezultatai nustebino net pačius tyrimo autorius. Paaiškėjo, kad žmogaus kraujo pėdsakai uodų organizmuose buvo aptinkami dažniau nei bet kurio kito gyvo padaro – dažniau nei paukščių, varliagyvių ar smulkių graužikų kraujas. Kitaip tariant, net miško teritorijose uodai vis dažniau renkasi būtent žmones.

Biologas Jerónimo Alencaras pažymi, kad tokia tendencija rodo esminius šių vabzdžių elgesio pokyčius. Net tos rūšys, kurios anksčiau laikytos labiau prisitaikiusiomis maitintis laukinių gyvūnų krauju, dabar akivaizdžiai linksta prie žmogaus kaip pagrindinio maisto šaltinio.

Kas iš tiesų stumia uodus prie žmonių?

Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad uodai tiesiog „pamėgo“ žmones. Tačiau realybė kur kas sudėtingesnė ir, deja, labiau niūri.

Mokslininkai įsitikinę, kad pagrindinė priežastis yra sparčiai nykstanti biologinė įvairovė. Miškų kirtimas, miestų plėtra, žemės ūkio veikla ir kiti žmogaus sukelti pokyčiai drastiškai keičia natūralias ekosistemas. Laukiniai gyvūnai praranda savo buveines, mažėja jų populiacijos, o kartu mažėja ir uodų galimybės maitintis tradiciniais kraujo šaltiniais.

Mikrobiologas Sergio Machado aiškina paprastai: kai uodams nebelieka pakankamai natūralių aukų, jie yra priversti ieškoti alternatyvų. O žmogus tokiomis sąlygomis tampa pačiu patogiausiu pasirinkimu – lengvai pasiekiamu, gausiu ir nuspėjamu maisto šaltiniu.

Tai reiškia, kad uodų elgesio pokyčiai iš esmės yra mūsų pačių veiksmų pasekmė. Mes keičiame aplinką taip smarkiai, kad vabzdžiai tiesiog prisitaiko prie naujos realybės. Degraduotose teritorijose, kur sumažėja gyvūnų įvairovė, žmogus tampa pagrindiniu kraujo tiekėju.

i

Ne tik nemalonūs įkandimai

Šis reiškinys būtų tiesiog erzinantis, jei kalbėtume tik apie niežtinčius įkandimus ar sugadintas vasaros iškylas. Tačiau problema kur kas rimtesnė.

Uodai yra vieni pavojingiausių ligų platintojų pasaulyje. Jie perneša maliariją, dengės karštligę, Zikos virusą ir daugybę kitų pavojingų infekcijų. Jei uodai vis dažniau renkasi žmogų kaip pagrindinį maisto šaltinį, tai automatiškai didina riziką, kad įvairios ligos plis sparčiau ir plačiau.

Mokslininkai perspėja, kad toks elgesio pokytis gali sukurti visiškai naujų epidemiologinių iššūkių. Regionuose, kuriuose anksčiau tam tikros ligos buvo retos, jos gali pradėti plisti kur kas aktyviau vien dėl to, kad uodai vis labiau orientuojasi į žmogų.

Todėl suprasti, kaip keičiasi uodų mitybos įpročiai ir kas juos lemia, tampa ne tik ekologijos, bet ir visuomenės sveikatos klausimu.

Mokslininkų dar laukia daug darbo

Nors šis tyrimas atskleidė itin svarbias tendencijas, specialistai pabrėžia, kad tai tik pradžia. Reikia dar daugiau duomenų ir tobulesnių tyrimo metodų, kad būtų galima tiksliau suprasti visą vaizdą.

Dabartiniame tyrime naudotos šviesos gaudyklės turi vieną trūkumą – jos geriausiai pritraukia alkanus uodus. Tie vabzdžiai, kurie jau spėjo pasimaitinti, dažnai būna mažiau aktyvūs ir rečiau patenka į spąstus. Dėl to dalis informacijos apie jų mitybos įpročius gali likti nepastebėta.

Tyrėjai ragina toliau tobulinti gaudymo ir analizės metodus, kad ateityje būtų galima dar tiksliau nustatyti, kaip keičiasi uodų elgsena skirtingose ekosistemose.

Pamoka žmonijai

Šis mokslinis atradimas siunčia aiškią žinutę: net mažiausi aplinkos pokyčiai gali turėti netikėtų ir pavojingų pasekmių. Uodai – tik vienas iš daugybės pavyzdžių, kaip žmogaus veikla keičia gamtos balansą.

Kuo labiau naikiname natūralias buveines, tuo dažniau susiduriame su reiškiniais, kurių patys nenorėtume. Uodų polinkis medžioti žmones nėra jų „kaltė“ – tai mūsų pačių sukurta realybė.

Ir nors visiškai sustabdyti šio proceso galbūt nepavyks, supratimas, kas vyksta, gali padėti kurti geresnes ligų prevencijos strategijas, saugoti likusias ekosistemas ir mažinti neigiamą poveikį gamtai.

Galiausiai tampa akivaizdu: net maži vabzdžiai gali papasakoti didelę istoriją apie tai, kaip stipriai žmogus keičia pasaulį aplink save.

Šaltinis: https://www.frontiersin.org/journals/ecology-and-evolution/articles/10.3389/fevo.2025.1721533/full